Tokie skaičiai buvo gauti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ 2013 m. kovo mėnesį apklausus Lietuvos gyventojus.
Šiuo metu situacija kiek pasikeitusi. 2016 m. kovo mėnesį, remiantis „Spinter tyrimų“ duomenimis, A. Butkevičiaus reitingas siekia 26,4 proc., socialdemokratų – 18,8 proc. Regis, socialdemokratai iššvaistė brangiausią turtą - pasitikėjimą.
Nors padėtis jokiu būdu nėra dramatiška, tačiau skirtumas, kaip apibūdino vienas socialdemokratas, toks, kad šiuo metu dauguma aktyvioje politikoje esančių socdemų nėra tokie tikri dėl vietos Seime: tai lemia didesnę konkurenciją dėl vietos partijos suformuotame kandidatų sąraše.
Per trejus metus nusmuko Darbo partijos reitingai, įprasmindami politologų žodžius, kad šios politinės jėgos populiarumas tiesiogiai susijęs su įkūrėju Viktoru Uspaskichu: šiam pasitraukus iš partijos ir nutolus nuo aktyvios politikos, populiarumas smigo žemyn.
Konservatorių reitingas augo paklaidos ribose, „Tvarkos ir teisingumo“ – šokinėjo tai aukštyn, tai žemyn, Liberalų sąjūdžio – nuo savivaldos rinkimų šoktelėjo kaip reikiant, valstiečiai žalieji savo populiarumą augino lėtai, bet nuosekliai, nors didžiausias paūgėjimas regimas šiais metais.
Socialdemokratai: lūkesčių mažėjimas
Pagrindinė valdančioji partija nuo pat Seimo rinkimų 2012 m. spalį didelių sukrėtimų nepatyrė, išskyrus spyrį 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą.
Socialdemokratų viltys tuomet liko neišsipildžiusios: tikėjęsi 4-5 vietų, jie laimėjo viso labo 2 mandatus. 2015 m. savivaldos rinkimuose, kuriuose pirmą kartą merai buvo rinkti tiesiogiai, socialdemokratai pozicijas irgi šiek tiek pablogino: iš 22 merų po rinkimų liko 16, o šiuo metu – 14. Bendras mandatų skaičius savivaldybių tarybose vis tik paaugo nuo 328 iki 371 (įskaitant tiesiogiai rinktus merus).
Tačiau net ir žemėjantis socialdemokratų reitingas yra aukščiausias iš visų partijų. 2013 m. kovo mėnesį už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuoti buvo pasiryžę 25,7 proc. 2014 m. kovą – 25,6 proc., 2015 m. kovą – 20,8 proc., 2016 m. kovo mėnesį – jau 18,8 proc.
Partijos lyderio ir premjero A. Butkevičiaus reitingas, kai klausiamas, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas, kito atitinkamai: 38,2 proc., 31 proc., 35,2 proc., 26,4 proc.
Ilgą laiką A. Butkevičius ir socialdemokratai išvengė didesnių bėdų, tačiau tam tikros įtakos galėjo turėti vadinamasis Vijūnėlės dvaro skandalas, kuriame norėdamas įteisinti 600 kvadratinių metrų ploto statinį prie ežero itin aktyviai veikė buvęs socialdemokratų vicepirmininkas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Teisėsaugos institucijos nusikaltimo požymių neaptiko, bet paviešintos telefoninių pokalbių stenogramos atskleidė, kad R. Malinauskas, lyg pats būtų premjeras, jam reikiamą Vyriausybės nutarimo projektą asmeniškai derino su ministrais ir Vyriausybės kancleriu. Socialdemokratai susirūpino savo įvaizdžiu ir ėmė spausti R. Malinauską stabdyti narystę partijoje, tačiau pastarasis trenkė durimis, išsivesdamas beveik visą Druskininkų skyrių.
Kiti ryškesni skandalai dėl premjero žento Evaldo Vaitasiaus įmonės „Ministerium“ sėkmės viešuosiuose pirkimuose, nemokamos ministrų ir Seimo narių viešnagės Druskininkų vandens parke „Aqua“, įtarimai dėl galimo Utenos mero, socialdemokrato Alvydo Katino kyšininkavimo, neleistinas propagandinio leidinio egzistavimas Druskininkuose nepaliko ryškesnio pėdsako.
Liberalai – lūkesčių augimas
Liberalai, skirtingai nei socialdemokratai, juda priešinga kryptimi: jų populiarumas nuosekliai auga, didžiausias šuolis regimas 2015 m., kai vyko savivaldos rinkimai, nors tikrasis lūžis tikriausiai įvyko per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus. Tuomet Liberalų sąjūdis laimėjo 2 mandatus, tai yra tiek pat, kiek ir socialdemokratai, nors pastarieji reitingų prasme visiems šluostė nosis.
Po rinkimų įsigalėjo visuotinė nuomonė, kad pergalę lėmė Antano Guogos dalyvavimas kampanijoje, tačiau 2015 m. kovo mėnesio savivaldos rinkimai Liberalų sąjūdžiui irgi buvo gana sėkmingi: išrinkta 10 merų, mandatų skaičius tarybose paaugo nuo 98 iki 226 (į pastarąjį skaičių įtraukti ir merai).
Politologai dažnai užsimena, kad Liberalų sąjūdžio sėkmė būsimuose Seimo rinkimuose priklausys ir nuo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus.
Pastarasis, regis, sugeba išlaikyti teigiamą nuomonę apie save: „Vilmorus“ duomenimis, R. Šimašių teigiamai vertina 38 proc. respondentų, neigiamai – 16,7 proc. Teigiamų ir neigiamų nuomonių balansas pozityvus. E. Masiulis vertinamas dar teigiamiau: palankiai vertinančių yra 44,5 proc., nepalankiai – 19,1 proc.
A. Guoga „Vilmorus“ palankių/nepalankių vertinimų sąraše nefigūruoja, bet „Spinter tyrimų“ apklausoje, kai klausiama apie tai, kas geriausiai tiktų užimti premjero pareigas, patenką į dešimtuką. 2016 m. kovo mėnesį manančių, jog jis tiktų į šį postą, buvo 5,6 proc., vasarį – 7,3 proc. E. Masiulio rezultatai: kovą – 8,8 proc., vasarį – 8,9 proc.
Liberalai ilgą laiką nesiejami su jokiu skandalu, išskyrus kad šios partijos narė Dalia Teišerskytė itin nepagarbiai atsiliepė apie juodaodžius, pasakodama, kad lėktuve sėdėjo prie juodaodžio ir netoli tualeto – abu esą smirdėjo panašiai. Didesnių nuobaudų Seimo narė iš partijos nesulaukė.
Pagrindinė šios partijos silpnybė artėjant Seimo rinkimams – stiprių vienmandatininkų trūkumas. Bent taip neviešuose pokalbiuose sako kai kurie partijos atstovai.
Konservatoriai – naujas pirmininkas: iš nekenčiamo – į nepalankiai vertinamą
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų padėtis per aptariamą laikotarpį liko stabili: partija paaugino savo populiarumą paklaidos ribose: nuo 8,2 proc. 2013 m. kovo mėnesį iki 10,6 proc. 2016 m. kovą.
Savivaldybių tarybų rinkimai konservatoriams buvo tokie pat sėkmingi kaip ir ankstesni: partija laimėjo 258 mandatus (įskaitant 11 merų), kai 2011 m. turėjo 249 vietas savivaldybių tarybose. Europos Parlamento rinkimuose konservatoriai iškovojo 2 mandatus.
Ryškiausias įvykis – ši politinė jėga patyrė lyderių kaitą: 2015 m. balandžio mėnesį Lietuvoje ne itin mėgiamą buvusį premjerą Andrių Kubilių pakeitė konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio vaikaitis Gabrielius Landsbergis, tačiau pirmoji jo užduotis buvo padidinti savo žinomumą, mat ne visi rinkėjai žinojo tokį politiką, nors, neabejotina, žinojo pavardę. Europos Parlamento rinkimuose jaunasis politikas iš 3 vietos šoko į 1 ir surinko beveik 96 tūkst. reitingo balsų.
Tačiau G. Landsbergio problema – visuomenėje jis vertinamas gana neigiamai. „Vilmorus“ duomenimis, teigiamai politiką vertina 22,2 proc. apklaustų respondentų, neigiamai – 40,7 proc. Klausiami, kokie visuomenės veikėjai ar politikai tinka premjero pareigoms „Spinter tyrimų“ apklausoje, tik 4,5 proc. apklaustųjų manė, jog tai galėtų būti G. Landsbergis.
Tapęs pirmininku G. Landsbergis taip pat ėmė burti savo komandą ir į artėjančius Seimo rinkimus rinkosi jaunus, naujus kandidatus. Tai sukėlė kai kurių partijos kolegų pasipiktinimą ir nusivylimą.
Kadangi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai garsėja savo ištikimybe ir aktyvumu rinkimuose, abejonių dėl šios partijos gebėjimo neblogai pasirodyti daugiamandatėje apygardoje nekyla, tačiau pagrindinis nežinomasis – vienmandatės apygardos, ypač Kaune.
Šiame mieste, kuris laikytas partijos bastionu, konservatoriai pralaimėjo savivaldos rinkimus 2015 m. kovą. Partija taip pat pakeitė daugumą kandidatų miesto vienmandatėse apygardose, du iš senųjų konservatorių – Vida Marija Čigriejienė ir Arimantas Dumčius – gali išsikelti savarankiškai ir taip suskaidyti balsus.
Rolando giesmė „Tvarkai ir teisingumui“?
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ pastaruoju metu žadamos ne itin palankios prognozės, nors partijos populiarumas nėra itin žemas. Vis tik partijos reitingas labai nenuoseklus: 2013 m. kovo mėnesį jis siekė 8 proc., 2014 m. tuo pat metu – 11,6 proc., 2015 m. kovo mėnesį – 8,3 proc. šį kovą – 9 proc.
Reitingų dinamiką pakartoja ir Europos Parlamento bei savivaldos rinkimų rezultatai: 2014 m. rinkimuose „tvarkiečiams“ sekėsi gana gerai – laimėjo 2 mandatus, kaip ir liberalai, socialdemokratai bei konservatoriai.
Bet 2015 m. kovo mėnesio savivaldos rinkimai buvo judėjimas žemyn: nuo 155 mandatų 2011 m. „tvarkiečiai“ nusirito iki 87 mandatų 2015 m.
2015 m. vasario mėnesį partiją paliko Valentinas Mazuronis, dabar Darbo partijos pirmininkas. Durimis trenkė ir jo sūnus Andrius Mazuronis, pasirinkęs liberalus.
Vijūnėlės skandale, kuris buvo nepalankus socialdemokratams, figūravo „tvarkiečių“ aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas: kovo mėnesį jo teigiamų ir neigiamų vertinimų balansas pagal „Vilmorus“ – minus 26,8 proc.
„Tvarkiečių“ turėtas nepartinis ir labai populiarus vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis apsisprendė dalyvauti rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Teisėsaugos institucijos pareiškė įtarimus „Tvarkai ir teisingumui“ prekyba poveikiu ir pinigų plovimu. 15 000 eurų kyšio paėmimu įtariamas ir partijos lyderis Rolandas Paksas, prokurorai jau paprašė Europos Parlamento panaikinti teisinį politiko imunitetą.
Politologas Mažvydas Jastramskis neseniai vykusioje Politika.lt diskusijoje partijai „Tvarka ir teisingumas“ prognozavo „Rolando giesmę“. Tai senovinio prancūzų epo pavadinimas, kuris pasakoja apie grafo Rolando žūtį mūšio metu su maurais.
Darbo partija: viskas tik blogyn?
Darbo partijos padėtis šiuo metu nepavydėtina ir klausimas, ar naujasis partijos pirmininkas V. Mazuronis nesigaili savo sprendimo palikti „Tvarką ir teisingumą“. Nuo šiai partijai labai sėkmingų 2012 m. Seimo rinkimų situacija tik blogėjo: jei 2013 m. kovą jos populiarumas siekė 12,2 proc., 2014 m. tą patį mėnesį – 8,7 proc. tai praėjusių metų kovą krito iki 6,2 proc., 2016 m. kovą – jau buvo 5,9 proc.
Regis, Darbo partija tik patvirtino politologų teiginius, kad tai vieno asmens – V. Uspaskicho – partija. Šiam pasitraukus, partijos populiarumas nuosekliai važiuoja žemyn.
Patys „darbiečiai“ guodžiasi tuo, kad jie, kaip jokia kita partija, geba padaryti tokias rinkimų kampanijas, kurios pritraukia daug neapsisprendusių rinkėjų.
Gal tai ir tiesa, tačiau 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose Darbo partija laimėjo tik 1 mandatą, europarlamentaru tapo V. Uspaskichas. 2015 m. kovo mėnesio savivaldos rinkimai „darbiečiams“ buvo sėkmingesni: partija laimėjo 152 mandatus (įskaitant 3 merus), kai 2011 m. savivaldybių tarybose laimėtos 165 vietos.
Tai buvo paskutinis kartas, kai V. Uspaskichas aktyviai agitavo kaip Darbo partijos narys. 2015 m. gruodį jis pasitraukė iš partijos apskritai ir atsidėjo kovai teismuose bei knygos rašymui. Politikas lengviau atsipūtė, kai Apeliacinis teismas išteisino dėl sukčiavimo tvarkant partijos buhalteriją, nors pripažino kaltu dėl paties apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tai reiškė, kad politikas yra nuteistas, bet jam skirta tik bauda, o ne įkalinimas.
Bloga lemiantis ženklas ir tai, kad naujasis Darbo partijos vadovas V. Mazuronis nenori dalyvauti Seimo rinkimuose, nors figūruos kaip partijos veidas reklamoje. Pirmuoju numeriu partiją tikriausiai ves Seimo narys Artūras Paulauskas.
Oficialus V. Mazuronio pasiteisinimas – jei jis pasitrauks iš Europos Parlamento, vieta teks „Tvarkai ir teisingumui“, nes jis išrinktas pagal šios partijos sąrašą. Tačiau, neoficialiai politikai kalba, kad būti opozicijoje Seime nėra prasmės, o šiai partijai būtent darbas opozicijoje ir yra labiausiai tikėtinas.
Juodasis arkliukas – valstiečiai žalieji
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo populiarumą – nuo mikroskopinio iki gana solidaus – auginosi lėtai, bet gana nuosekliai.
Dėmesys į šią partiją atkreiptas jau 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose valstiečiai žalieji laimėjo 1 mandatą. Savivaldos rinkimuose 2015 m. ši partija laikėsi gana solidžiai: iškovojo 143 mandatus (įskaitant 4 merus), kai praėjusiuose rinkimuose turėjo 147 vietas tarybose.
Partijos reitingas atspindi partijos populiarėjimą: 2013 m. kovo mėnesį populiarumas siekė vos 2,5 proc., po metų – 2 proc., 2015 m. kovo mėnesį – 4,7 proc., šiais metais – 8,2 proc.
Tačiau labiau nei skaičiai pokytį atspindi pagrindinių partijų – socialdemokratų, liberalų ir konservatorių – svarstymai apie galimą bendrą koaliciją su valstiečiais žaliaisiais po rinkimų.
Partijos lyderis, milijonierius, verslininkas ir mecenatas Ramūnas Karbauskis aiškina siekiantis po rinkimų formuoti vaivorykštės koaliciją su minėtomis partijomis, tik jokiu būdu ne su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“.
Valstiečiai žalieji valdančiojoje koalicijoje dirbo tik 2006-2008 m. ir tuomet vadinosi Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, vadovaujama Kazimiros Prunskienės. Vėliau partija su R. Karbauskiu atsiribojo nuo K. Prunskienės.
Tai reiškia, kad valstiečiai žalieji beveik nesiejami su jokiais skandalais, išskyrus kad prisidėjo rengiant referendumą dėl narystės NATO 2002 m., nepritarė Visagino atominės elektrinės statyboms, priešinosi žemės pardavimui užsieniečiams bei skalūnų dujų žvalgybai.
Valstiečių žaliųjų populiarumo šuolis gali būti iš dalies siejamas su labai populiaraus vidaus reikalų ministro S. Skvernelio apsisprendimu rinkimuose kandidatuoti su šia partija. Savo sprendimą S. Skvernelis paskelbė kovo 23 d., „Spinter tyrimai“ apklausa vykdyta kovo 15-25 d.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų 2016 m. kovo 15-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!