Gražus tas Vilnius, jei važiuoji pagrindine gatve... Bet užtenka menkučio posūkio, ir patenki į visai kitą pasaulį. Štai kad ir Antakalnis.
Stūkso pasaulyje pripažinto grožio bažnyčia, rymo dailios ambasados. Tačiau užtenka nukrypti į Vasaros gatvę ir prasideda – nespėsi užkopti į kalną probėgšmom pamatyti buvusių Tiškevičių rūmų, kaip užklimpsi duobėse! Ką ten duobėse – pusė asfalto krašto nugriauta.
O juk automobiliai zuja ir zuja toje gatvelėje – kas lanko ligonius, kas atvažiuoja į darbą, kas važiuoja namo... Ir visi turi „prasikratyti“ pro tą ruožą. Didžiausia duobė – 9 centimetrų gylio (atsiprašau už prastoką nuotrauką, matyt, iš pykčio rankos sudrebėjo)! Taip ir ratą galima pamesti, o dviratininko, bandančio prasilenkti su automobiliu, likimas gali būti ir dar liūdnesnis. Tikiuosi, kad atsakingi žmonės atkreips dėmesį į tą gatvės dalį.