Raimondas Kuodis jaunimui pristatė "laimės ekonomikos" koncepciją. Ši koncepcija ne nauja. Raimondas ją periodiškai pristato tai viename, tai kitame renginyje ar konferencijoje. Kas domisi, tikrai matė ir girdėjo. Tačiau tiems, kas nėra susipažinęs, vieną iškarpą prikabinu. Manau, autorius nesupyks.
Laimės grafikas

Nesuprantu kaip iš to, ką parodė Raimondas, galima buvo "išvesti", kad iki pilnos LAIMĖS Lietuvoje trūksta:

- kad opozicija nustotų kritikuoti valdžią (tarsi jos paskirtis būtų kažkokia kitokia)

- kad visuomenininkai nustotų pirštu baksnoti į negeroves

- kad žiniasklaida nustotų rašyti/rodyti apie blogus ir negražius dalykus

Pradėkim nuo žiniasklaidos. Teisinga (iš viešojo intereso pusės) būtų reikalauti, kad žiniasklaida suprastų savo visuomeninę misiją bei įtaką ir turinį formuotų atsakingai. Tačiau žiniasklaida yra verslas ir "atspindi" visuomenės poreikį turiniui. Visame pasaulyje yra tas pats. Brandesnėms visuomenėms turinys pateikiamas brandesnis (į vedamuosius straipsnius iškeliant mokslo, kultūros, verslo pasiekimų temas), besivystančioms - atitinkamas. Kaltinti žiniasklaidą dėl laimės stokos Lietuvoje yra tas pats, kas kaltinti veidrodį dėl to, kad smakras neskustas.

Apie tuos kritiškus visuomenininkus? Neturiu ką pasakyti. Užsieniuose (vakaruose) visuomenininkų aktyvumas (dar jie ten vadinami whistleblower'iais, watchdog'ais) yra vertinamas kaip pilietinės visuomenės brandos požymis. Norit tylos ir ramybės? Sovietijoj buvo ramu ir tylu. Norim atgal į totalitarinę santvarką? Nemanau.

Opozicija. Na, pačiu pavadinimu viskas ir pasakyta. Opozicija turi oponuoti. Jos tokia prigimtis ir funkcija. Opozicija negali būti "konstruktyvi" arba "etiška". Ji būna tik stipri arba silpna. Šauktis opozicijos atsakomybės ir supratimo yra pripažinti savo, valdančiosios pozicijos, silpnumą. Aš to tikrai nesiruošiu daryti!

Dabar apie LAIMĘ. Ne Coelho'išką, bet "kuodišką". Jei kalbame apie individą, laimė yra subjektyvi būsena, t.y. siaurai priklausanti nuo individo vertybių sistemos, pasaulėžiūros ir gyvenimo potyrių. Tačiau laimė kaip visuomenės būklė/būsena gali būti apibrėžiama objektyviais požymiais ir išmatuojamais rodikliais.

LAIMĖS sudėtinės dalys yra pateiktos Raimondo prezentacijos fragmente. Šis sąrašas tikrai nėra baigtinis. Jei paieškosit interneto platybėse, kitų mokslininkų "laimės" koncepcijos yra siauresnės ar išsamesnės. Esmė yra paprasta - galima žmogų PADARYTI laimingą. "Darymą" rašau didžiosiomis, nes valdžios aktyvumas ir konkretūs išmatuojami veiksmai čia yra lemiamas faktorius. Tačiau...

Tačiau, tai pripažinus, tenka įvertinti ir pasiekimus konkrečiose LAIMĖS sudedamosiose - materialinė gerovė, ekonominis/fizinis saugumas, pajamų nelygybė, neteisingumas, socialinio kapitalo stoka.

"Dodging bullets" (išsisukinėjimas nuo priekaištų) yra natūrali reakcija į opozicijos ar visuomenininkų kritiką. Tai padeda apsiginti, bet situacijos iš esmės juk nekeičia. Atvirumas, kritinis/analitinis mąstymas, imlumas naujovėms ir baimės "suklysti" atsikratymas yra kelias į laimingą Lietuvą.