Abu dirbom nemažai – aš uždirbau dar ir daugiau už jį (problemų dėl to niekam nekilo). Aš dar ir studijavau, jis buvo jau baigęs visas studijas. Namais rūpinausi tik aš. Valgis, valymai, skalbimai, šopingas (maistas, namu apyvokos daiktai ir t.t.)... Jei abiems būdavo laisvo laiko, laisvalaikį organizuodavau aš, jam „gerai tai, ką aš sugalvosiu“.
Jam visada būdavo viskas gerai. Jis – iš tų, kuriems gali namie būti atominė elektrinė sprogusi, ant stalo puodas su mėnesio senumo supelijusiom bulvėm, šalia, ant to paties stalo – purvini sportbačiai su kojinėm ir jam gerai, gali maitintis šaldytom picom, gali nuolat imti maistą išsinešimui – jam irgi ok, tas pats.
Pati nesu ypač tvarkinga ir pedantė, o ir maistas man tinka daugmaž bet koks, bet... Bent kažkokią tvarką vis tiek reikia palaikyti, nors ir nedidelę. O užpilamų sriubų irgi visą gyvenimą nevalgysi. Bet darydavau viską aš, jam nereikia. Ok, nereikia tai nereikia, bet aš, dirbdama, studijuodama ir dar rūpindamasi absoliučiai visais namų ūkio darbais, nusikaldavau kaip šuo.
Vyras mano nepiktybinis buvo, toks mielas molelis. Jis galvelę paglostydavo, pabučiuodavo, paprašytas suplauti indus pasakydavo „tuoj“. Esu dariusi eksperimentą – jie prastovėjo tris dienas, nors nuolat primindavau, kol pačią užkniso ir suploviau. Galų gale mane „daėdė“, susėdom pakalbėt. Aš – pavargus, o jam irgi trūksta „švelnumo ir dėmesio“. Mes gi gerai uždirbam, ko trūksta? Pasakiau, kad jei pakeltų užpakalį nuo sofos ir namus kuoptume abu, aš taip nenusikalčiau ir liktų jėgų švelnumui. Pasakė, kad pavargsta darbe ir nebeturi jėgų dar namie arti, ir galiu palikti tuos namus ramybėj, „koks skirtumas ta betvarkė, geriau einam į lovą“.
Bandėm kalbėt, diskutuot, nieko neišėjo. Padaviau dokumentus skyryboms. Turiu kitą vyrą. Nebetrūksta nei dėmesio, nei švelnumo niekam dabar, darbus dalinamės pusiau, vaiko priežiūrą – irgi (turim vaiką). Buvęs mano – vis dar vienišas, susitinkam, pakalbam. Geras jis žmogus, bet labai nešeimyniškas, linkiu jam sėkmės jam.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo patirtimi? Patarti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: