Į Laurą pažvelgėme dviejų olimpinei čempionei ypač artimų vyrų, kuriuos ji mato kiekvieną dieną, akimis: jos vyro, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių medalininko Andrejaus Zadneprovskio ir trenerio Jevgenijaus Kliosovo.
Viskam suranda laiko
Olimpinė čempionė keliasi prieš septynias ryto, o po valandos Laura jau lieja prakaitą jojimo treniruotėje. Jos diena baigiasi 22–22.30 val., kai jau rengiasi eiti miegoti. Namie sportininkė mažai ir būna, nes treniruojasi šešis kartus per savaitę. Tik sekmadienis – išskirtinė diena, ilgai lauktas poilsis.
Tada būtų galima ir ilgiau pasivartyti lovoje, bet organizmas pripratęs prie įprasto režimo ir penkiakovininkė retai pamiega iki 9 valandos. Laura poilsio dieną mėgsta tvarkyti namus, šeimą nudžiugina savo kulinariniais sugebėjimais.
„Jeigu pasitaiko geras oras, mėgstame apie porą valandų pasivaikščioti po miestą, užsukame į kavinę ar restoraną papietauti, nueiname į kino filmą, jį pasirenkame tokį, kad ir šešiametei dukrelei Adrianai nebūtų nuobodu žiūrėti“, – sako Andrejus.
Vyras džiaugiasi, kad, nepaisant didžiulio užimtumo, Laura sugeba rasti laiko ir šeimai, ir buičiai, ir savo kelioms nuo vaikystės artimoms draugėms, su kuriomis ji iki šiol palaiko glaudžius ryšius.
„Daug kas priklauso ir nuo sezono: kai jis baigiasi, laisvo laiko Laura turi daugiau, o kai būna pats varžybų įkarštis, mes su dukryte ją puikiai suprantame ir stengiamės padėti. Po to ji mūsų „vargus“ atperka savo puikiomis pergalėmis“, – teigia A. Zadneprovskis.
Žymusis sportininkas, dabar dirbantis treneriu, neslepia: jiems būtų be galo sunku be Lauros mamos, kuri rūpinasi mažąja Adriana, kai tik jie išvyksta į treniruočių stovyklas ar varžybas. Tada mama apsigyvena jų namuose, nuveda anūkę į darželį, parsiveda, kartu praleidžia vakarus.
Andrejus šyptelėja: „Ko gero, visoms sportininkų šeimoms be močiučių nebūtų įmanoma išsiversti. Nebent jos gyventų kitoje šalyje, tada vienintelė išeitis – auklės.“
„Rytais su Laura mėgstame išgerti kavos puodelį, dukrytei išverdame arbatos ar įpilame sulčių. Antradieniais ir ketvirtadieniais, kai rytais būna daugiau laiko, Laura spėja išvirti košės, kurią visi mėgstame. Maistui nesame išrankūs: kaip ir visi žmonės, rytais suvalgome po sumuštinį, išsiverdame ar išsikepame po kiaušinį. Jei pietums močiutė išverda sriubos, jos mums užtenka kelioms dienoms. Laura irgi randa laiko ką nors paruošti. Kad nereikėtų eiti į kavines ar restoranus, stengiamės sočiai pavalgyti namie“, – atvirai kalba A. Zadneprovskis.
Jų šeimoje lyderio nėra: kai kuriems dalykams vadovauja Laura, o kai kuriems lemiamas žodis priklauso Andrejui. „Šeimoje mes abu lyderiai, taikomės vienas prie kito, įvairiose situacijose stengiamės rasti kompromisą“, – priduria A. Zadneprovskis.
Sportas lydi visur
Penkiakovininkų šeimos namai nėra ramybės oazė, nevengiama diskusijų apie mėgstamą sporto šaką – diskutuojama, dar ir kaip.
Pasak Andrejaus, šiuolaikinė penkiakovė – tai didžioji gyvenimo dalis, todėl apie ją kalbama visur. Ir gamtoje, ir namuose, ir treniruotėse. Ypač daug įspūdžių susikaupė po kovo viduryje vykusių Pasaulio taurės antrojo etapo varžybų Rio de Žaneire, kur organizatoriai nesugebėjo tinkamai surengti pasaulio penkiakovės elito varžybų.
Kurią Lauros savybę Andrejus labiausiai norėtų išskirti? „Gal vidinį užsispyrimą, didžiulį pasitikėjimą savo jėgomis. Ji visą save atiduoda ir kone 100 procentų realizuoja per varžybas. Tai – nuostabi Lauros savybė, kuria ne visi didelio meistriškumo sportininkai gali pasigirti.“
Svajonių auklėtinė
„Kiekvieno trenerio svajonė turėti tokią auklėtinę kaip Laura. Man pasisekė, dirbame jau 14 metų ir, ačiū Dievui, nė karto nebuvome susibarę. Niekada nevėluoja į treniruotes, daro viską, kas numatyta treniruočių plane. Jeigu jai pasakau nubėgti porą ar tris kilometrus, ji nubėgs dvigubai daugiau. Laurą reikia net stabdyti“, – tvirtina J. Kliosovas.
Visą laiką būdamas kartu, treneris pastebi, kad labiausiai per treniruotes olimpinė čempionė mėgsta bėgti. Gali bėgti kiekvieną dieną, net po du tris kartus kasdien. „Kai atsiranda laisva valandėlė ar poilsio diena, Laurą galite sutikti bėgiojančią Vingio parke ar Karoliniškių miškeliuose“, – priduria sportininkės treneris.
Bėgimas – stipriausia Lauros rungtis. Dar neseniai ne vienas lengvosios atletikos treneris norėjo, kad ji būtų jų grupėje, o žinomas ilgųjų nuotolių bėgimo specialistas Romas Sausaitis joje įžvelgė gerą maratonininkę. Penkiakovininkė per Lietuvos lengvosios atletikos vasaros ir žiemos čempionatus yra laimėjusi medalių.
„Penkiakovėje – penkios sporto šakos, visos sudėtingos, visos sunkios. Daugiausiai rūpesčių kelia jojimas, nežinai, kaip pavyks sutarti su žirgu. Jaučiu, kad ir per treniruotes Laura nemėgsta joti, bet to neparodo. Žino, kad reikia sėsti ant žirgo, ir su šypsena veide sėda. Norint tapti čempione, reikia joti“, – tęsia J. Kliosovas.
Treneris negali pasakyti, kiek valandų per dieną Laura treniruojasi. „Tai neribotas laikas. Tarkime, pirmadieniais ji joja porą valandų. Dešimtą valandą manieže jau šaudo ir bėga, po to važiuoja plaukti ir apie 14 val. baigia. Trumpam sugrįžta į namus ir nuo 17 val. porą valandų fechtuojasi. Sportuoja apie 8 val. kasdien. Tai – didžiulis krūvis, ne kiekviena moteris ar mergina gali taip save alinti“, – įsitikinęs olimpinės čempionės treneris.
J. Kliosovas lenkia pirštus ir sako, kad Laura yra itin geros sveikatos, jai didelis prioritetas – gera mityba, valgo sveiką, ekologišką maistą, yra stipri kaip vyras. Labai užsispyrusi, gali kentėti iki pamėlynavimo. Ir niekada iš jos neišgirsi, jog negali.
Tačiau kartu Laura labai jautri, moteriška. Ji skausmingai reagavo į būsimų olimpinių žaidynių organizatorių neveiklumą per Pasaulio taurės antrojo etapo varžybas Rio de Žaneire, kai, pliaupiant lietui, nebuvo stogo pistoletams apsaugoti.
„Po dviejų šaudymų Laura priartėjo prie lyderių, skirtumas buvo labai nedidelis. Dar vienas šaudymas – ir sportininkės būtų pavytos. Tačiau... Ir kas dėl to kaltas, kad sutriko pistoleto lazeris. O juk buvo galima laimėti medalį ir piniginį prizą. Bet Lauros tai neišmušė iš ritmo, nes ji žino, kad pagrindinis tikslas – olimpinės žaidynės, o Pasaulio taurės etapas – tai tik geros kontrolinės varžybos. Viską darome, kad tik gerai pasirodytume olimpiadoje“, – pasakoja J. Kliosovas.
Tiki sėkme Rio de Žaneire
Lauros treneris, kuris, beje, jaunystėje taip pat buvo neblogo meistriškumo penkiakovininkas, įvykdė sporto meistro normą, tiki savo auklėtinės sėkme per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
„Mūsų tikslas tik vienas – medalis. Visus titulus ji jau turi: olimpinė čempionė, pasaulio čempionė, dukart Europos čempionė, tad trauktis nėra kur. O kaip ten bus, sunku prognozuoti. Vis dėlto penkios sporto šakos, dar turėtų būti ir truputis laimės. Rengiamės labai rimtai“, – priduria treneris, kuriam treniruoti olimpinę čempionę nemažai padeda ir Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės vyrų ir moterų rinktinės treneris A. Zadneprovskis.
Nuo 1971 m. treneriu dirbantis J. Kliosovas ypač laukia sėkmingo auklėtinės pasirodymo Rio de Žaneire. Mat jam spalio 30 d. sukaks 70 metų. „Lauros medalis olimpiadoje man būtų pati įspūdingiausia jubiliejaus dovana“, – pripažįsta treneris.
Kitos tokio lygio penkiakovininkės kaip L. Asadauskaitė jis jau nesitiki išugdyti. „Jau nėra laiko, esu per senas. Norint parengti gero lygio penkiakovininką reikia 5-10 metų. Pirmiausia reikia rasti tą talentą, o po to sunkiai dirbti. Laura pradėjo sportuoti nuo 2002-ųjų, o gerus rezultatus rodyti tik nuo 2008-ųjų. Vargo, vargelio buvo daug“, – teigia J. Kliosovas.
