Tiesa, tik trenerio, bet jokiu būdu ne komandos. Pastarajai A. Pogrebnojus netgi nupiešė eskizą, norėdamas parodyti, kad aprangos gali būti ir kitokios.

„Mano eskizo tikslas – parodyti, kad dabartinė rinktinės apranga yra beviltiška. Nenoriu, kad mano žodžiai skambėtų taip, jog atrodytų, kad noriu įsisiūlyti siūti jai aprangas. Nieko panašaus. Siūti gali bet kas, svarbu, kad jos neatrodytų taip, kaip dabar atrodo“, – portalui futbolas.lt pasakojo dizaineris.

„Man nesuvokiama, kodėl tokioje paprastoje situacijoje lietuviai bando būti išskirtiniai. Aš nekalbu apie vieną ar kitą gamintoją, bet norisi, kad būtų bent šiek tiek estetikos. Aš nesakau, kad mano eskizas yra nuostabus. Jis, apskritai, yra padarytas labai greitai. Tačiau net ir padarytas labai greitai, jis yra geresnis nei dabartinė apranga.

Manau, kad Lietuvos rinktinės aprangos eskizas buvo sukurtas per vieną minutę. Įsivaizduoju, kad federacija paprašė pagaminti ką nors, o „Hummel“ ėmė ir pagamino.. ką nors.

Futbolininkai neturi atrodyti, kaip paskutiniai lepšiai – jie juk šoumenai. Aš nenoriu pasakyti, kad ši apranga pati baisiausia, kokia tik yra buvusi. Tiesiog ji jokia. Neturinti absoliučiai jokio nacionalinio kvapo. Pažiūrėkite į buvusį trenerį ir esamą. Skirtumą matote? Tai yra tai, ką aš noriu pasakyti“ – pastabų futbolininkų parinktam įvaizdžiui negailėjo dizaineris.
A. Pogrebnojaus nupieštas galimos aprangos eskizas

– Aleksandrai, sutinkate, kad ne aprangos žaidžia?

– Kol kas daugiau neturiu dėl ko kritikuoti (šypsosi). Tiesą sakant, ir nenoriu to daryti. Tegul jie ramiai ruošiasi atrankos varžyboms. Kadangi blogiau būti nei buvo negalėjo, tad manau, kad nuo šiol viskas kils į viršų. Jei tik įgaus pasitikėjimo.

– O iš kur jiems jo įgauti?

– Daug nereikia. Užtenka gerai sužaisti su anglais. Tada iškart kažkuriam žaidėjui atsivertų durys į Angliją, kaip kad kažkada tokios pat durys į Italiją atsivėrė Mariui Stankevičiui.

– O nemanote, kad tada buvo lengviau? Juk Lietuvos rinktinė buvo pajėgesnė?

– Tikrai buvo geresnė? Gal truputį, bet tuo metu situacija buvo sunkesnė dėl legionierių limito. Dėl to išvykti kažkur iš Lietuvos irgi buvo labai sudėtinga.

Apskritai, manau, kad viskas juda į priekį. Na, ir kas, kad pralaimėjo draugiškas rungtynes. Tegul visas draugiškas pralaimi. Svarbu, kad oficialiose laimėtų.

– Aleksandrai, apie buvusią federaciją turėjote labai griežtą nuomonę. Ką galvojate apie naująją?

– Visų pirma, manau, kad naujuoju prezidentu išrinktas tas jaunas žmogus (Edvinas Eimontas) nėra niekieno marionetė. Kaip tik manau, kad tai yra žmogus, turintis nemažai ambicijų ir noro jas realizuoti. Jeigu viską gerai darys, viskas su juo bus gerai.

– O jis jums kelia pasitikėjimą?

– Jeigu atvirai, tai labiau pasitikėjimą man kelia Deividas Šemberas, bet nematau ir dabar problemų. Jei E. Eimontas dirbs blogai, ateis D. Šemberas ir viskas bus gerai. Kita vertus, dabartinis prezidentas po truputį atsikratys pensininkų ir viskas su juo bus gerai.

Dar žinau, kad kol Lietuva reitinge lenkia Svazilandą, tol nėra dėl ko išgyventi. Galvoti reiks, kai jis aplenks Lietuvą.

– Grįžkime prie rinktinės. Stebėjote rungtynes su Rumunija ir su Rusija?

– Taip.

– Kokį paliko įspūdį?

– Su rusais, panašu, kad neužteko jėgų, o su rumunais buvo viskas gerai. Juk jei pažiūrėtumėm, kokiuose klubuose žaidžia rumunai ir kokiuose lietuviai – turėjome pralaimėti 0:10.

Kalbant apie būsimą atrankos etapą, tai grupė gera. Reikia kelti tikslą – patekti į Pasaulio čempionatą. Visai smagu būtų iš Nidos nulėkti į Kaliningradą, į Pasaulio čempionato grupės varžybas.

– Ar tikrai verta kelti uždavinį, kurio beveik nėra galimybių įgyvendinti?

– O kokia prasmė dalyvauti atrankoje, jeigu nesitiki niekur iš jos pakliūti? Tada geriau išvis nedalyvauti. Aš nekalbu apie Lichtenšteiną arba San Mariną, tačiau paimkime, pavyzdžiui, Šiaurės Airiją. Ką ji stipresnė už Lietuvą?

Ir toje būsimoje mūsų grupėje tik Anglija yra stipresnė. Aš tikrai nemanau, kad tokia Škotija labai jau stiprus varžovas Lietuvai. S.Mikoliūnas nukris baudos aikštelėje ir laimėsime (šypsosi).

Iš tikro, prieš kiekvieną atranką aš žiūriu su dideliu optimizmu.

– Per tiek metų neatsibodo tas optimizmas?

– Iki pensijos dar turiu du atrankos ciklus, tad tiek dar galiu palaukti.

Iš kitos pusės, pažiūrėk į E. Jankauską. Jis važiuoja stažuotis į „Bayern“ klubą. Tai yra treneris, su kuriuo Europoje skaitosi. Tad nematau priežasčių, kodėl jis negalėtų priversti mūsų žaidėjų žaisti. O ne traumas gauti.

Kitas dalykas – kur jiems pakelti savo kainą? Juk niekas į Kazachstaną nevažiuos jų stebėti. Tad jeigu Lietuvos futbolininkai nori tapti milijonieriais, tegul patenka į Pasaulio čempionatą.