Tačiau lietuviai arklienos dar taip nepamėgo, kaip italai – didžioji dalis Lietuvoje užauginamos arklienos keliauja būtent į Italiją.
Sužavi dydis
Kaune vykstančioje parodoje „Agrobalt“ visi 8 teisėjai vieningai geriausio žirgo vardą skyrė Princui – šešerių metų amžiaus galiūnui.
Princo ūgis ties gogu siekia 165 cm, o svoris – 920 kg. Princo krūtinės apimtis siekia 240 cm, plaštakos – 26 cm. Per dieną šis įspūdingo dydžio gyvūnas suėda tiek, kiek dvi karvės. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1800 sunkiųjų.
„Populiacija nėra labai didelė. Mokamas genofondas iš ES, todėl kad tai nykstanti veislė. Mes tikimės ją atstatyti ir išlaikyti“, – DELFI teigė sunkiųjų žirgų augintojas Vigantas Indrašius.
„Sunkieji žirgai ir buvo vedami, kad būtų ramaus būdo, lėti. Vadiname net šaltakraujais arkliais. Jojamieji arkliai vadinami šiltakraujais, tai sunkieji yra šaltakraujai, nes jie pritaikyti darbui, masiniam darbui. Jie mokomi ir ruošiami darbui. Tai darbui skirta veislė. Aišku, šiandien jos panaudojimas yra nukrypęs – daugiausiai parduodama veislei, kaip nacionalinis turtas, lietuvių pasididžiavimas“, – priduria V. Indrašius.
Rusus pakeitė italai
Nors ši veislė buvo išveista žemės ūkio darbams, šiandien žirgų paskirtis kur kas platesnė.
„Galima auginti darbui, galima auginti mėsai, galima auginti veislei, galima auginti pienui melžimui, nes iš tikro kumysų yra. Rusija ir artimieji Rytai buvo mūsų pagrindinės eksporto kryptys, bet kai sienos užsidarė, tai dabar sunkiau.
Dabar maisto didžiąją dalį parduodame į Italiją, kuri didžiausia arklienos vartotoja. O lietuviai dar tik pradeda valgyti. Visą laiką lietuviai arklieną valgė. Neskaičiuokime karo metų ir badmečių. Valgė ir konservus. Ir šiandien galime rasti arklienos labai aukštos kokybės gaminių. Sunkiojo žirgo mėsa yra marmurinė, o sportinių žirgų mėsa artimesnė žvėrienai, todėl labiausiai vertinama sunkiųjų žirgų mėsa“, – sako V. Indrašius.
Žirgų augintojas neslėpė, kad šiandieni šis verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus.
„Jei ūkį galima pavadinti verslu, tai vadinkime verslu, bet šiai dienai su žirgais nėra lengva. Tai yra Lietuvos nacionalinės veislės, bet mūsų valdžia, mūsų ministerija nelabai nori mūsų palaikyti.
Jie žirgo nelaiko ūkiniu gyvūnu, bet kažkodėl parodose ne ūkinis gyvūnas dalyvauja. Todėl su žirgais sunkiau. Anksčiau karvės išlaikydavo žirgus, bet pieno kaina krenta, tai dabar visai sunku. Nuotaikos nėra linksmos, bet stengiamės, laikomės“, – 20 metų.
