Rajone yra net dvi gimnazijos, meno mokykla, keturi darželiai, kultūros namai. Bėda tik, kad ne visi Grigiškių gyventojai elgiasi kultūringai.
Atšilus orams su dukryte dažnai einame pasivaikščioti į mišką ar iš darželio grįžtam Vokės paupiu. Iš po sniego pavasarį Grigiškėse dygsta ne pakalnutės ir žibutės, o pigaus alaus ir vyno „bambaliai“.
Kaskart grįždamos iš darželio paupiu prirenkam maišą šiukšlių, deja, mūsų pastangos bevaisės. Po savaitgalio buteliai vėl grįžta į savo vietas. Ypač pikta, kai prie Vokės žvejojantys žvejai čia pat palieka plastikinius maišelius, plastmasines pakuotes ir tuščius gėrimų butelius. Matyt, tikisi, kad kas nors už juos sutvarkys. Deja, deja… Prie upės esančių teritorijų niekas netvarko jau keleri metai.
Už mokyklos–darželio „Pelėdžiukas“ yra gražus upės vingis, prie kurio vasarą dažnai maudosi vaikai. Bet kitu metų laiku ten renkasi girtaujančios kompanijos, kurios po savęs palieka krūvas šiukšlių, stiklo šukių ir, matyt, su vaikučiais turiningai laiką leidžiančios „super mamytės“ prie plastikinių butelių pameta panaudotų sauskelnių.
Ant stačių Vokės krantų, kol dar nesužaliavo žolė, po žiemos, žaliuoja plastikiniai pigaus vyno buteliai. Ypač jie „puošia“ krantą už užtvankėlės, greitkelio pusėje. Labai ironiškai – per kelią nuo Grigiškių seniūnijos.
Ne kartą teko matyti tėvelius ir senelius su vaikučiais, kurie maitina gulbes ir antis nuo pėsčiųjų tiltelio. Tik bėda tame, jog pamaitinę paukščius, plastikinius maišelius nuo duonos dažnas taip ir palieka ant tilto, nesivargindamas nunešti jų iki šiukšliadėžių.
O dar Grigiškėse prie „beždžionių“ tilto yra nuosavos žemės sklypeliai – darželiai, kur grigiškiečiai augina daržoves. Tik visas buitines šiukšles – plastiką, senus skudurus, trąšų pakuotes ir pan. palieka ne šiukšlių konteineriuose ar savo daržo teritorijoje, o Vokės paupyje. Kam gi vargintis?
Dar pernai apie šią bėdą pranešiau Grigiškių seniūnijos darbuotojams ir gavau atsakymą:
„Grigiškių seniūnijos teritorijos sanitarinį valymą (kur įtraukta į valomus miesto plotus - tai šaligatviai, kiemai, gatvės) valo ir prižiūri UAB „Stebulė“. Dauguma neužstatytų teritorijų nėra įtraukta į valomus plotus. Tai – miškai, kuriuose šiukšlės yra renkamos vieną kartą per mėnesį. Paupiai apskritai niekam nėra priskirti. Jos valomos tik talkų metu. Miškai priklauso girininkijai. O jūsų minėti daržai, tai privati žemė.“
Iš patirties (gana dažnai einu pasivaikščioti) galiu pasakyti, jog miškų tikrai niekas netvarko nei kartą per mėnesį, nei kartą per pusmetį. UAB „Stebulė“ tvarko kelius, šaligatvius ir kiemus, bet jiems nepriklauso tvarkyti žalių vejų. T.y. jeigu šiukšlės mėtysis ant žolės ar krūmuose – greičiausiai niekas jų iš ten nerankios. O paupiai iš viso niekada netvarkomi, tik šiukšlinami.
Grigiškiečiai, Jūs žinojote, kad paupiai iš vis nėra tvarkomi, taigi kiekviena Jūsų ten palikta šiukšlė liks ten šimtams metų ir nuodys gamtą ir vandenį!
Paklausus, kodėl tuomet seniūnija nedalyvauja „Darom“ akcijose ir neorganizuoja talkų, gavau atsakymą:
„Talką „Darom“ organizuoja „Darom“ aktyvistai. Aš pati jų net nesu sutikusi. Mano funkcija, kad po talkos visos šiukšlės būtų išvežtos. Jeigu Grigiškių gyventojai (mūsų vaikai) būtų sąmoningesni, geriau auklėti, susirinktų po savęs šiukšles. O dabar, deja ...“.
Labai įdomus požiūris seniūnijos darbuotojos, kuri cituoju: „Atsakinga už Grigiškių seniūnijos teritorijos ir atliekų tvarkymo priežiūros kontrolę“. Moteris niekada net nėra mačiusi „Darom“ akcijos, jau nekalbant apie tai, kad galėtų kažkaip pati su jais susisiekti, žinodama Grigiškių šiukšlių problemą. Iš kitos pusės – o kam reikia? Premijos juk nepridės už tai, o nepadarius – baudos neduos. Gera tam valstybiniam soste sėdėti.
Bet apie sąmoningumą visiškai su ja sutinku. Grigiškiečiai, būkit žmonės – susirinkit šiukšles, kitaip po kelių metų teks gyventi sąvartyne. Na, ar bent jau meskit jas tiesiai ant kelio ar šaligatvio, ten jas bent kiemsargis surinks!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!