Atsisveikinimas su režisieriumi įvyko kovo 17 dieną Žydų kapinėse, pranešama kino studijos „Lenfilm“ interneto svetainėje.
G. Kropačiovas gimė 1930 metų balandžio 15 dieną Leningrade. 1954 metais jis baigė Leningrado I. E. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą. Nuo 1955 metų jis dirbo meno vadovu studijoje „Lenfilm“. Kaip meno vadovas dalyvavo filmuojant Grigorijaus Kozincevo 1964 metų juostą „Hamletas“ (Gamlet) ir 1966 metų Aleksejaus Batalovo „Trys storuliai“ (Tri tolstiaka).
1967 metais G. Kropačiovas baigė SSSR Kinematografininkų sąjungos Aukštųjų scenaristų ir režisierių kursų režisūros skyrių (Leonido Traubergo studiją) ir tais pačiais metais kartu su Konstantinu Jeršovu ekranizavo N. Gogolio „Baubą“. Idėja ekranizuoti šį kūrinį kilo kino studijos „Mosfilm“ direktoriui Ivanui Pyrjevui. Dėl laiko trūkumo jis pasiūlė kurti filmą režisierių kursų auklėtiniams, o L. Traubergas, tuo metu vadovavęs studijai, iškėlė K. Jeršovo (pagal išsilavinimą aktoriaus) ir G. Kropačiovo (pagal išsilavinimą architekto) kandidatūras.
Pagrindinius vaidmenis filme atliko Leonidas Kuravliovas (Choma Brutas) ir Natalija Varlej (Panelė). „Baubas“ – pirmasis G. Kropačiovo režisūrinis darbas – iki 1968 metų surinko beveik 33 milijonus žiūrovų. Jis buvo vadinamas pirmuoju sovietiniu siaubo filmu.
Režisieriaus filmo versija stipriai skyrėsi nuo to varianto, kuris pasirodė ekranuose, mat daug nufilmuotos medžiagos, įskaitant ir erotinio pobūdžio, nukeliavo į šiukšlių dėžę. Sumanymas, kurio dėl cenzūros tada nepavyko įgyvendinti, buvo rekonstruotas 2009 metais Ukrainos televizijos kanalo „STB“ dokumentiniame filme „Baubas. Nežinoma versija“. Pirminio sumanymo reliktai išliko raganos mušimo scenoje: „Tik labai įžvalgus žiūrovas supranta, kad epizodas, kai Choma muša senelę – tai kopuliacijos aktas, po kurio ji virto gražuole“, – sakė G. Kropačiovas.
1978 metais G. Kropačiovas sukūrė filmą „Ernio pėdsakas“ (Sled rosomachi) pagal Jurijaus Rytcheu scenarijų. Jis buvo Rezo Esadzės 1975 metų komedijos „Meilė iš pirmo žvilgsnio“ (Liubov s pervovo vzgliada), 1985 metų trijų serijų filmo „Sofija Kovalevskaja“ ir kitų kino juostų meno vadovas. 1997 metais gavo Nusipelniusio Rusijos Federacijos artisto vardą. Jis dalyvavo daugelyje kolektyvinių meno parodų.
Kaip dailininkas G. Kropačiovas dirbo Aleksėjaus Germano filmuose „Chrustaliovai, mašiną!“ (Chrustaliov, mašinu!) ir „Sunku būti dievu“ (Trudno byt bogom). Jis du kartus gavo prestižinį „Nikos“ apdovanojimą už geriausią dailininko darbą: 1999 metais už „Chrustaliovai, mašiną!“ ir 2015 metais už filmą „Sunku būti Dievu“ (kartu su Sergejumi Kokovkinu ir Jelena Žukova).
