Ar žinote, KOKĮ SVIESTĄ VALGOTE? Eksperimentas atveria akis ir pasako daugiau už ženklinimo etiketes!

Sviestas ant mūsų stalo yra toks pats būtinas, kaip ir duona kasdieninė. Bet ar susimąstėte, ką iš tiesų valgote? Produktų ženklinimo etiketėse ne viskas surašyta žmonėms suprantama kalba. Tačiau 5 BRAŠKIŲ atliktas eksperimentas atveria akis.

Sviestas ir kiti tepamos konsistencijos riebalai

Ar norėtumėte valgyti patiekalą, jei pasakytų, kad jį suvalgę suvartosite ir daug riebalų? Tikriausiai toks pasiūlymas nebūtų labai viliojantis.

Tačiau baiminantis riebalų, svarbu nepamiršti, kad jie ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbių organų apsauga bei riebaluose tirpių vitaminų šaltinis. Mokslininkai teigia, kad žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti riebalai turi sudaryti ne daugiau kaip 30 % visų maistinių medžiagų, per didelis jų ribojimas nėra naudingas mūsų organizmui. Liesi maisto produktai nesuteikia sotumo jausmo, taip pat sumažinus riebalus maisto produkto skoniui bus padaryta įtakos.

Kitas svarbus dalykas – su maistu gauti tinkamų riebalų. Galite skaityti kiekvieno produkto ženklinimo etiketėse esančią informaciją, bet ten užkoduoti sudedamųjų dalių pavadinimai su tuo nesusipažinusiam vartotojui gali ir nieko nesakyti.

Žinoma, visada galima vadovautis paprastu patarimu – rinktis kuo mažiau perdirbtus maisto produktus, neišimtis ir renkantis riebalus. Pavyzdžiui, tikrą pačių ar pramoniniu būdu pagamintą tikrą sviestą. Tuo tarpu terminiam apdorojimui aukštose temperatūrose geriausia rinktis lydytą sviestą Ghi.

Lydytas sviestas Ghi nėra šių laikų išradimas šis produktas žinomas visame pasaulyje, senoliai naudojo tokį konservavimo būdą ilgesniam laikymui. Gaminamas maistas su Ghi įgauna puikų skonį ir kvapą, galima kepti ar virti daug kartų, jis nebedega, tik reikia perkošti nubyrėjusius maisto likučius. Galima kaitinti iki 250 laipsnių temperatūros – naudojamas kepiniams, padažamas, desertams, troškiniams.

Kuo naudingas sviestas

Jeigu rasite užrašą 82 %, vadinasi, rankose laikote tikrą sviestą. Jis gali būti pagamintas iš rūgščios (raugintos) arba saldžios (šviežios, neraugintos) grietinėlės. Sviestas vertingas, nes praturtina mūsų mitybą dėl sudėtyje esančio viso komplekto naudingų medžiagų (riebalai, baltymai, angliavandeniai ir vitaminai), kurias lengvai pasisavina mūsų organizmas.

Tikro sviesto sudėtis natūrali, nėra vienos riebalų rūgštys pakeistos kitomis, nėra išimti vieni vitaminai, o pridėti kiti sintetiniai, nėra papildomų priedų.

Vitaminai A, E, D, K, B grupės, mineralinės medžiagos
Turi baktericidinių savybių, kovai su grybeliais
Turi antioksidacinių savybių, kovai su laisvaisiais radikalais
Įvairaus spektro riebalų rūgščių (pvz.: linolo, linoleno r.), imuninės sistemos stiprinimui

Kaip pasigaminti sviestą namuose?

· 35 % rieb. grietinėlė plakama, kol atsiskiria pasukos
· Nupilamos pasukos
· Sviesto masė dar perminkoma šaltame vandenyje, kad neliktų pasukų
· Laikyti šaldytuve

Perdirbant žalią pieną į grietinėlę ir vėliau gaminant sviestą masinės gamybos būdu, praeinama daug technologinių etapų (pasterizacija – terminis apdorojimas, seperavimas – atskirimas grietinėlės ir t.t.), kurių metu produktas tampa saugesnis mikrobiologiniu atžvilgiu, bet netenkama dalies maistinių medžiagų. Kita vertus, nepramoniniu būdu gaminant sviestą iškyla rizika dėl pašalinio skonio ir aromato bei kokybės (svarbu patikimi gamintojai!).

Pramoniniu būdu terminis apdorojimas (pasterizacija) derinama su dezodoracija – tai pašalinių lakių skonio ir kvapo medžiagų pašalinamas (pvz.: pašarų kvapas) iš grietinėlės esant aukštai temperatūrai ir vakuumui. Taip pat naudojama deaeravimas, kai panaikinama oro dalelės siekiant ilgesnio galiojimo laiko ir kokybės.

Nerekomenduojami – sviesto produktai, tepūs riebalų mišiniai, margarinas. Jeigu ant pakuotės radote užrašą – „tepusis riebalų mišinys“, „trijų ketvirčių riebumo sviestas“, „sviesto gaminys“, „sviestas mažiau nei 80 % rieb.” ar margarinas... Žinokite, kad toks produktas nėra tikras sviestas.
Tai produktai pagaminti naudojant žalingas mūsų organizmui technologijas (rafinavimas – valymas nuo pašalinių medžiagų, hidrinimas – riebalų kietinimas ir t.t.) ir kenksmingus ingredientus (rafinuotas aliejus, emulsikliai, sintetiniai vitaminai ir t.t.)

Atkreipkite dėmesį, jei rašoma: „veiksmingai mažina cholesterolio kiekį per tris savaites“, „praturtinta vitaminais“ (žinoma sintetiniais!), „praturtinta steroliais“...

Žinokite, kad iš esmės „ne maistas“ (o pavadintas „maistu-vaistu“) negali tapti maistu, vienas gal ir geras komponentas pagrindo nepakeičia.

Kaip atpažinti kokybišką sviestą?

5 BRAŠKĖS atliko eksperimentą. Ištirpinome gabaliuką produkto šiltoje vandens stiklinėje. Rezultatai atvėrė akis.

1 stiklinėje - 69 % riebumo tepus riebalų mišinys. Stiklinėje ištirpdžius riebalų mišinį, joje esantis vanduo susidrumstė.

2 stiklinėje - 82 % riebumo sviestas. Stiklinėje ištirpdžius tikrą sviestą, riebalai susikaupė vandens paviršiuje, o pats vanduo liks gana skaidrus.

3 stiklinėje – sviestas Ghi. Stiklinėje ištirpdžius Ghi sviestą, gavome patį skaidriausią mišinį. To priežastis - ghi beveik 100 % sudaro riebalai, kurie yra netirpūs vandenyje, todėl susikaups vandens paviršiuje.

Kokybiško sviesto patikrinimo indikatoriai

Pardavimo vieta.

Sviestas negali būti paveiktas šviesos, todėl geriau rinktis sandariai supakuotą. Tokiu būdu produktas apsaugomas nuo oksidacinių procesų, kurie gali suteikti sviestui kartumą – toks sviestas jau netinkamas maistui. Patarimas: sviestą laikykite suvyniotą popieriuje, folijoje ar uždarame inde, kad nebūtų kontakto su šviesa.

Tinkamumo vartoti terminas. Jei pasibaigęs vartojimo terminas, sviestas nebėra kokybiškas.

Išvaizda. Jei sviesto spalva išorėje ir viduje vienoda, tai - šviežias produktas. Jei spalva tamsesnė išorėje nei viduje, įvykę oksidaciniai procesai. Vadinasi, sviestas jau nėra kokybiškas. Kiti nekokybiškumo rodikliai: išsiskyrusi drėgmė, sluoksniuotas, dryžuotas, margas, dėmėtas, grūdėtas, su pašalinėmis priemaišomis, supelijęs ir kita. Kokybiškas sviestas turėtų būti geltonos arba šviesiai geltonos spalvos.

Skonis ir aromatas. Šviežumo indikatorius – švelniai malonus saldumas ir turtingas aromatas be pašalinių kvapų. Nešviežumo: šalutinis pelėsio, pašarų, chemikalų ar mielių prieskonis, rūgštus, kartus, aliejaus ar lajaus skonis.

Konsistencija. Geras požymis - tepumas ir išėmus iš šaldytuvo, blogas – kietas, minkštas, tąsus, trapus, panašus į tešlą ir pan.

Lydyto sviesto (Ghi) gamybos technologija

Kaitinant sviestą, vanduo išgaruoja, pieno baltymai, angliavandeniai (pieno cukrus laktozė) ir kt. priemaišos iškrenta ant puodo dugno (rudos spalvos), paskleisdamos lengvą riešutų aromatą – tokiu būdu atsiskiria lydytas sviestas Ghi.

Vanduo išgaruoja (100 C temperatūroje, per tam tikrą laiką), baltymai denatūruoja (apie 110-130 C temperatūroje, per tam tikrą laiką) t.y. suyra negrįžtamais ryšiais, o pieno cukrus laktozė (apie 110-130 C temperatūroje) karamelizuojasi. Dėl to jaučiamas malonus riešutų aromatas, ruda spalva rodo susidarusius melanoidinius junginius (jungtys tarp baltymų, laktozės ir kitų medžiagų). Įvykus šiems procesams gauname faktiškai vienkomponentį produktą – lydytą sviestą Ghi (pieno riebalai daugiau nei 99,8 %, mažiau nei 0,2 % likęs vanduo).

Ar ilgai kaitinant, galima sukurti sveiką produktą?

Pašalinus baltymus, angliavandenius ir kt. priemaišas, apdorojant (verdant, kepant) maistą su lydytu sviestu aukštose temperatūrose – jį tik praturtinam geru ir skaniu riebalu, bet nesugadiname kenksmingomis medžiagomis (sudegusiais, negrįžtamai denatūravusiais baltymais). Taip pat pašaliname saugiu technologiniu procesu (virimu) pieno cukrų laktozę ir baltymus, kurie sukelia alergines reakcijas ir dėl šių maistinių medžiagų pieno produktų netoleruoja kas trečias planetos žmogus.

Ko mums reikės?

Kokybiško sviesto 82 % ar didesnio riebumo, (rekomenduojama saldžios grietinėlės sviestas)
Storasienio puodo (paprastame ploname puode gali prisvilti), šaukšto
Merlinio audinio
Stiklainio ar uždaro indo ghi laikymui

Išlydykite sviestą. Pavirkite apie 15 minučių. Ghi sviestas pagamintas. Šiek tiek atvėsinkite jį ir išpilstykite į patogią tarą.

Virimo laikas priklauso nuo paimto sviesto kiekio, puodo dydžio, temperatūros. Putų nugraibymas nesutrumpina sviesto virimo laiko, jos šiek tiek pavirus ir išsproginėjus oro/vandens burbuliukams – išnyksta. Jei virimo metu graibome putas, jose lieka šiek tiek baltymų, riebalų ir kitų priemaišų, tačiau jas galima sunaudoti - sudėjus į košes, sriubas ir troškinius.

Rekomendacija: negraibyti putų dėl didesnės išeigos, jei norite nepervirti, laiku pastebėti iškritusias nuosėdas, patogiau nugrėbti.

Ghi pagaminimo požymiai: iškrito rudos nuosėdos ant puodo dugno, putų labai sumažėjo, jų spalva lengvai rusva. Kai Ghi spalva šviesiai gintarinė, įpilame šaukštelį vandens (atsargiai), kad putos išsisklaidytų, dar truputį paverdame. Tuomet galime įmerkti popieriaus lapą ir uždegti. Jei dega. Ghi pagamintas (vanduo išgaravo), bet jei popierius „sproginėja“, neužsidega – pilnai neišgaravęs vanduo. Nosį turėtų kutenti malonus riešutų aromatas.

Ghi pilamas per merlinį audinį, į švarų stiklainį, kad nepapultų nuosėdų (merlėje nuosėdų susirenka vaikiško kumščio dydžio gabalėlis). Sustingsta kambario temperatūroje per 12 val. Spalva – gelsva.

Laikymo sąlygos pagal teisinę bazę: tinka vartoti 3 mėnesius nuo pagaminimo, ant pagaminto Ghi parduotuvėje taip pat rašoma - galioja 3 mėnesius. Visgi praktiškai iki metų Ghi galima išlaikyti laikant kambario temperatūroje, tačiau būtina neužteršti – imti iš indo tik su švariu įrankiu. Galima laikyti šaldytuve, tačiau jo konsistencija bus kietesnė.

Jei sviestas ataušęs tampa tamsus, pilkas, rudas ar net juodas - sviestą perkaitinote, susidarė kenksmingos medžiagos ir tokio maistui nenaudokite. Net ir puodą su sviestu nukėlus nuo viryklės, jis verda toliau. Todėl jį reikia atvėsinti kuo greičiau, pavyzdžiui, įstatyti į kriauklę su šaltu vandeniu.