Paradoksas: už mėsos valgymą – bausmės ir guldymas kryžiumi, bet ant stalo bebrų uodegos

Kiaušinis – pagrindinis Velykų šventės patiekalas, simbolizuojantis gyvybę, gamtos ir Kristaus prisikėlimą, tačiau, ar galima valgyti kiaušinius per Gavėnią, kada krikščioniai turi laikytis pasninko, ir ką galima valgyti, o ko ne. Lietuvos Vyskupų konferencija skelbia, kad kiaušiniai gali būti pasninkaujančiojo racione, tačiau etnologė Nijolė Marcinkevičienė teigia, kad senoliai griežtai jų atsisakydavo, o už pasninko sulaužymą seniau kartais tekdavo ir kryžiumi šventoriuje pagulėti.

„Kalbėdamas su senais žmonėmis nustembi, kaip jie to pasninko prisilaikė. Iš tų laikų, kada žmogus buvo priverstas eiti Velykinės išpažinties, turiu omenyje 19 amžiaus pabaigą – 20 a. pradžią, ir prisipažindavo, kad suvalgė kąsnelį mėsos, tai kunigas per pamokslą pamokydavo. Buvo labai didelė bausmė, jei visa parapija sužinodavo, kad tu nesilaikai pasninko. Kartais netgi guldydavo šventoriuje kryžiumi, kur visi eina ir mato, kad tu čia nusidėjėlis“, - pasakoja etnologė.

Jokių kiaušinių

Ji teigia, kad anksčiau pasninko per Gavėnią buvo privaloma laikytis nuo aštuonerių metų, manyta, kad pavyzdingas jo laikymasis nulems sėkmę, o per Velykas seksis rasti ir gauti daug kiaušinių. „Buvo netgi absurdiškų dalykų. Viena 80-metė moteris pasakojo: „Buvau kokių aštuonerių metų, motina norėjo išimti iš sūrmaišio sūrį ir vienas trupinėlis nukrito to sūrio...Aš paėmiau ir, galvoju, įsidėsiu į burną, bet man kaip sudavė smarkiai per rankutę, kad iki šiol prisimenu.“ Ir taip buvo ne dėl to, kad ta motina buvo kažkokia išskirtinė, tiesiog jai atrodė, kad vaikui tai bus didelė nuodėmė ir tarsi paveiks jos gyvenimą kažkaip į blogą. Jau netgi kunigai vėliau to ir neliepė, Bažnyčia to taip neakcentuodavo, bet vis tiek buvo išlikę pas žmones.“

N. Marcinkevičienė priduria, kad šiandien ne tik griežtai nesilaikoma pasninko, bet ir pakito pats jo suvokimas. „Jei žiūrėsime į ankstesnius laikus, kiaušinis, pienas – gyvuliniai produktai ir jų negalima buvo valgyti, o dabar kalbama tik apie mėsą – būtent mėsą. Jei dabar paklausi kaimo moters, kokių 70 metų, – nebuvo nė kalbos apie mėsą, pieną, kiaušinius. Vėlgi, čia yra ir praktinis momentas. Artėja Velykos, o anksčiau ne taip, kaip dabar, – nenueisi į parduotuvę ir neprisipirksi. Reikia juos pataupyti, kad turėtum Velykoms. “

Mėsos negalima, bet krevečių nedraudžia

Kad pasninkas šiais laikais nebėra toks griežtas patvirtina ir Lietuvos Vyskupų konferencija, skelbianti, kad „Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.“

Taip pat pabrėžiama, kad pasninko įstatymas leidžia per dieną sočiai valgyti tik kartą, o kitus du kartus (pvz., ryte ir vakare) – tik lengvai užkąsti. Vanduo, pienas, vaisių sultys pasninko nelaužo.

Kunigas Audrius Mikitiukas patvirtina, jog šiandien pasninkas nebėra toks, koks buvo anksčiau, tačiau būtų gražu, jei krikščionys jo prisilaikytų: „Žmogus kviečiamas per Gavėnią nevalgyti to, kas buvo gyvas ir turėjo kraujo – iš pagarbos gyvybei. Tai yra ir žuvis, ir krevetė ar koks moliuskas. Būtų tikrai gražu, jei nevalgytų mėsos žmonės, bet jei prisiperka lašišų, krevečių, visokių jūros gėrybių – tai koks čia pasninkas. Reikia neleisti sau to, kas prarado gyvybę, kad pasisotinčiau.“

Vis dėlto N. Marcinkevičienė teigia, kad nors protėviai pasninko griežtai laikydavosi, žuvį buvo galima valgyti, o ant stalo be žuvies atsirasdavo ir bebro uodega. „Sakydavo, kad bebras turi ant uodegos žvynus, todėl toks net humoristinis elementas – laikė jį žuvimi. Žmogui buvo patogu taip sakyti. Žemaičiai netgi sakydavo, kad galima ką tik gimusį veršiuką valgyti, nes jis dar šlapias, žolės neragavęs“, - nusijuokia.

Siūlo išjungti televizorių ir atsisakyti sekso

Anot kun. A. Mikitiuko, Gavėnios esmė yra kur kas gilesnė nei pasninkavimas – tai laikas, kada žmogus turi pasaugoti savo vidų, apvalyti mintis, nustoti vartoti, suklusti ir atsigręžti į kitus.

„Pasninko esmė nėra, kad tik kažko nesuvalgyti. Noriu pabrėžti, kad pasninko esmė – saikingai vartoti žemės gėrybes, kad turėtume kuo sušelpti stokojančius. Gyvename pertekliaus pasaulyje, kur nepriteklius atsiranda ne dėl to, kad kažkas kažko neturi, o dėl to, kad vis nori kažką turėti. Jei visi žmonės Lietuvoje staiga užsimanys turėti lėktuvus – visi pataps skurdžiais. Niekada žmonės nevalgė tiek mėsos, kiek dabar, ir tiek nevartojo, todėl Bažnyčia ragina stabtelti: ei Broli, ei Sese, gal nustokime vartoti, idant turėtume kuo sušelpti stokojančius. Jeigu žmogus sako, kad neturi kuo pašelpti – tai čia atsakymas paprastas – pasninkauk ir turėsi.“

Kunigas per Gavėnią taip pat siūlo susilaikyti nuo pramogų, nereikalingų pirkinių, lytinių santykių, nereikalingų vaizdų ar garsų: „Aš žmones raginu netgi nežiūrėti televizoriaus, neklausyti radijo, dėl to, kad pasisaugotų nuo politinio šmeižto ir kalbų, nuo to, kad Chuan Karlos pavogė kažką iš Marijos ar jos neveda jau 10 metų, ar kažkas neleidžia tekėti. Raginu pasisaugoti nuo visų dalykų visomis prasmėmis. Žmonės renkasi morkytę ar žirnelį, bet ne tame esmė – esmė apsaugoti save nuo to, nuo ko būtina“, - sako jis.