Juk būtent taip ji pasisakė apie Lietuvos piliečius, kurie Kovo 11-ąją pasitiko ne Lietuvoje, o apsipirkdami Lenkijoje ir išnaudodami turimą laisvą dieną.
Turėdami tai, ką mums atnešė Kovo 11-oji. Laisvę tai daryti. Laisvę pirkti kur nori ir ką nori. Laisvę rinktis kaip švęsti ir kur švęsti.
Galbūt politikė ne „pašiurpo“ , o tik „susijaudino“ ir „nustebo“, bet nuo tokio požiūrio pašiurpo Lietuvos visuomenė. Turbūt joks DELFI portalo straipsnis nesulaukė tiek komentarų ir tokios reakcijos, vadinasi, politikė sugebėjo žmonėms užgauti pačią skaudžiausią vietą. O rinkimų metais tai tikras politinis charakiris.
Amą prarado net ir dešiniaisiais save laikantys apžvalgininkai, net pačios artimiausios konservatoriams partijos vadovas Eligijus Masiulis pastebėjo, kad laisvoje Lietuvoje neturėtų visi būti daromais patriotais per prievartą.
Patikslinu – politikai gali tai daryti, Irena Degutienė turi teisę išsakyti savo nuomonę, kokia ji bebūtų ir stebėtis bet kuo. Tik tada nesistebėkite, kodėl nepaėjo korta spalio 9 dieną.
Partijos simpatikai ėmėsi taisyti padėtį taip, kaip jiems atrodo geriausiai. Vieni bandė skubiai marginalizuoti Ireną Degutienę, kviesdami nesureikšminti to, ką kalba „garbaus amžiaus sulaukusi kraštutinės dešinės atstovė“. Hmmm...
Po to kažkam atėjo į galvą mintis, kad gal nevertėtų taip elgtis su viena įtakingiausių partijos politikių ir vakare prasidėjo lakstymas po interneto portalus ir socialinę žiniasklaidą nešant tiesos žodį – garsinę ištrauką, kuri įrodo, kad VISKAS iškraipyta ir nupirkta.
Socialdemokratai turbūt juokiasi taip, kaip jau kokius metus nesijuokė. Sodriai, su užsikosėjimais, plekšnojimais per pečius ir riksmais „uoi, negaliu” pagardintais rusiškais žodelyčiais.
DELFI portalo žurnalistė Eglė Samoškaitė straipsnyje pacitavo Ireną Degutienę žodis žodin.
„Žmonės tokiu būdu „šventė“ Kovo 11-ąją. Čia ir yra esminis klausimas – kodėl? Ar jie nemyli Lietuvos? Ar jie nenori švęsti tos mūsų didžios šventės? Ar jiems tiesiog sunku gyventi laisvoje Lietuvoje? Ar nekalta šiandieninė Vyriausybė, kad tokie dalykai vyksta?“ – sakė buvusi Seimo pirmininkė.
Vien pačios politikės į kabutes paimtas žodis „šventė“ daug ką pasako, kaip ir požiūris į žmones, nusprendusius išnaudoti progą ir apsipirkti Lenkijoje.
Belieka vienas klausimas – ar tai ponios Degutienės asmeninė nuomonė, kuri ją sekmadienį patvirtino pareiškusi, kad kalbėjo apie žmones, PRIVERSTINAI važiuojančius į Lenkiją apsipirkti, ir pareiškė, kad yra nusivylusi, kad „kai kas tik tai ir išgirdo“, ar visos partijos linija.
Tokia partijos lyderio diplomatija smarkiai nepatiko vyresniajam TS-LKD partijos elitui, kuris DNR lygyje niekada o niekada negali klysti, o jeigu ir klysta, tai žiūrėkite į pirmą punktą.
Bet realiai koks tam neapsisprendusiam ar neutraliam rinkėjui skirtumas, jeigu dėl konservatorės žodžių jam susidarė kitoks įspūdis. Čia yra politiko bėda, jeigu dešimtims tūkstančių žmonių po jo žodžių susidaro kitoks įspūdis.
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas retoriškai klausia – o konservatoriai bent perskaito iš anksto savo kalbas? Bent pagalvoja, ką jie kalba ir kokia bus reakcija?
Degutienės gynėjai sako, kad politikė viso labo norėjo pasakyti, kad dėl to kalta dabartinė Vyriausybė, verčianti žmones per šventes važiuoti į Lenkiją.
Kadangi esu raudonasis (arba oranžinis) apžvalgininkas ir šitas straipsnis yra užsakytas socdemų, tai jaučiu pareigą apginti Vyriausybę:
Mūsų Vyriausybė yra blogiausia, ką turėjome per 20 metų. Ji neišsilavinusi, neintelektuali, korumpuota, meluojanti, gobši, laikanti žmones idiotais, prekiaujanti postais bei įtaka ir nė per nago juodymą nesirūpinanti viešuoju interesu.
Bet teigti, kad dėl jos žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkti yra politinis retarderio požymis.
Taip, čia dar vienas retorikos deimančiukas, kurį šeštadienį panaudojo Andrius Kubilius, kuris tokį gerą šovė, kai paaiškino, kad turi omeny autobuso mechanizmą. Suprask, retarderis tai stabdžių sistema ir nieko blogo, bet vis tiek visi pagalvos apie retardus valdžioje, kas reikštų protiškai atsilikusius, ir tai bus labai šmaikštu. Konservatoriai vėl lipa ant to paties grėblio kaip ir 2012 metais tikėdamiesi, kad jaunąją rinkėjų kartą pritrauks tokiais šmaikštumais, kurie festivalyje „Juokis 2003“ gautų geriausiu atveju padėką „Už dalyvavimą“.
Tada reikėtų kaltinti ir šveicarų valdžią, kodėl jos piliečiai pilnomis bagažinėmis grįžta iš Vokietijos, ir suomius, kurie priversti apsipirkinėti Estijoje, ir austrus, kuriuos badas verčia važiuoti apsipirkti į Vengriją.
Cituoju „Bloomberg“ – „net ir Šveicarijos verslininkų dalijami patriotiniai maišeliai su šalies vėliava nesustabdė šveicarų, kurie švenčių metu nusprendė sutaupyti apsipirkdami Vokietijoje. „Sutaupiau beveik 50 procentų“ – džiaugėsi 60 metė pensininkė iš Ženevos Mireille Raphael.“
Ir pasakykite man, kas nutiktų tokiam šalies politikui, kuris viešai pradėtų gėdinti žmones ir stebėtis, kad jie priversti per šventes važiuoti apsipirkinėti į kitas šalis.
Dar apkaltinkim laisvą rinką, išnykusias Europos valstybių sienas, laisvą žmonių judėjimą ir masto ekonomiją, kurioje didesnės valstybės visada galės gaminti daugiau ir pigiau.
Tada reikėtų kaltinti ir save pačius, nes būtent valdant konservatorių Vyriausybei prasidėjo lietuvių pinigų išplaukimas į Lenkiją.
Nes skirtumas tarp Lenkijoje ir Lietuvoje maisto produktams taikomo PVM buvo prie abiejų vyriausybių. Ir nors dešinioji valdžia žadėjo, kad PVM padidinimas iki 21 proc. yra tik laikinas dalykas, nieko nėra pastovesnio už laikinus dalykus.
Bet svarbu, kad žodžiai lietųsi laisvai. Kaip ir dar vienas žemčiūgas – „ši Vyriausybė yra neįgali, o neįgaliųjų kaip ir reiktų gailėtis“ – pasakė ponia Degutienė. Čia tiksli citata.
„Neįgaliųjų kaip ir reiktų gailėtis“ – puiki žinia, gal net šūkis socialinės integracijos programai iš buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės lūpų.
Ar mes vėl iškraipome ir turėta omeny tik Vyriausybė, kurios reikia gailėtis, o ne žmonės su negalia? Nes tada tikrai prie ponios Degutienės pasisakymų reikėtų pridėti kažkokias instrukcijas.
Nors iš tikro plakatas puikus – kas žiūrėtų į kitą pusę, jei pirmojoje nebūtų šakių.
Beje, Mantas Adomėnas. Konservatyvizmo teoretikas ir ryžtingas žmogus. Konservatoriams prapylus praėjusius Seimo rinkimus jis parašė puikų tekstą, kuriame išdėstė septynis gundymus konservatyvizmui.
Gundymą būti tikriems dėl pergalės kituose rinkimuose ir pavojų, kad rinkėjai nusivils konservatoriais dėl jų stagnacijos.
Gundymą visą politinę strategiją statyti ant kairiosios daugumos kritikos. Sudėti visą energiją į kritiką būtų pražūtinga, nes ji patenkina dabartinį elektoratą, bet nepritraukia naujų visuomenės grupių – tai jūsų bendražygio žodžiai, ponai vyresnieji konservatoriai, retarderių ieškotojai ir neįgaliųjų gailėtojai.
„Truputį daugiau radikalizmo, truputį daugiau paranojos, truputį mažiau pagarbos asmens laisvei ir nemačiomis perkertama ta nematoma riba, skirianti konservatizmą nuo dešiniojo radikalizmo“ – sako Mantas Adomėnas. Ir kaip savotiškai ir aktualiai tai skamba šios dienos kontekste.
O juk TS-LKD yra nemažos jaunosios Lietuvos kartos dalies esminė viltis turėti protingą, skaidrią, sąžiningą ir padorią valdžią. Bet tik ne tokia TS-LKD, kokią ją matome dabar. Jokia kita partija neišgyvena tokios skausmingos ir sunkios kartų kaitos. Nes dauguma partijų ir turi tik vieną kartą.
Nors galbūt klystu, galbūt klysta ir daktaras su šakėmis, galbūt tokios radikalios retarderiškos retorikos kokteilis ir taps partijos sėkmės priežastimi.
Tik tada, žinoma, reikia mokytis iš geriausių.
Haiku
Šnekos rinkimų
Kaip ir reiktų gailėtis
Nusvyra rankos