Tuos, kurie liūdi, tuos, kurie džiaugiasi, tuos, kurie verkia, tuos, kurie šypsosi.

Teiskime žmones už tai, kad jie atrodo „kitaip“ ir tegu jie teisia mus, nes mes jiems atrodom tokie, kaip „visi“, teiskime dėl išvaizdos, dėl būdo savybių, dėl aplinkos, kurioje jie gyvena, teiskime dėl to, kad jie siekia kažko daugiau, teiskime dėl to, kad jie nesiekia nieko, nes jiems ir taip gerai, teiskime dėl skonio, dėl tradicijų, skirtingų požiūrių, kultūrų, odos spalvos.

Teiskime ir neklauskime, nesiaiškinkime priežasčių. O kam? Juk tiesti iš karto lengviau. Juk mums taip niekada nenutiks, mes niekada nepasijusime kitokiais negu kiti, nejusime, kad nepritampame, kad mąstome kitaip, neteks skųstis, kad niekas mūsų nesupranta ir net nebando suprasti.

Juk pasaulis ir yra sukurtas tam, kad teistume, teistume tuos, kurie nusipelnė, nenusipelnė, teisti visus, kurie yra aplink mus.

Teiskime, nes taip atrodome stipresni, normalesni, prisitaikę prie visuomenės požiūrio. Teiskime, nes tada, galbūt, nebūsime teisiami patys. Nebūsime?

Apsižvalgykime aplinkui. Kiek neteisybės yra pasaulyje? Jos nereikia ieškoti toli, atsiverskime bet kurį interneto tinklalapį ar laikraštį ir pamatysime, teisia beveik visi.

Kiti skundžiasi, kad žmonės beširdžiai, nesupranta kitų. Pradėkime nuo savęs. Žinau, pabodęs posakis, tačiau kai keičiasi vienas žmogus, keičiasi ir tie, kurie yra aplink jį.

Mes galime pradėti skleisti gėrį, kad ir paprasčiausiai nusišypsoję kokiam nors nepažįstamajam gatvėje. Jo diena iš karto pasidarys geresnė. Viskas prasideda nuo mažų dalykų.

Baikime teisti ir smerkti visus, kurie aplink mus. Graudu žiūrėti, kokiais tampa žmonės, graudu klausytis piktų komentarų apie kitus.

Graudu gyventi tokiame pasaulyje, kur niekas negali būti tikru savimi, nebijoti atsiskleisti visomis savo spalvomis, nesislėpti po kaukėmis ir negyventi baimėje.

Susiimkime. Susimąstykime, ar tikrai norime gyventi tokiame pasaulyje? Ar norime klausytis, kaip žemina mus, ar kitus, ar žeminti ir užgaulioti atgal? Norime pavirsti pabaisomis ir priešais vieni kitiems dėl niekų? Dėl mažų skirtumų, kurie mus „skiria(?)“.

Nebūkime priešais vieni kitiems, nebūkime priešais patys sau.

Gerbkime vienas kitą, kad ir kokį gyvenimo kelią be pasirinktume.

Daugiau džiaugsmo pasaulyje!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis? Galbūt turite visai kitokią nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: