Ji toli gražu ne vienintelė susidūrusi su statybininkų padarytomis klaidomis. Vilniuje gyvenantis Jonas teigia, kad ir šiandien puikiai pamena nutikimą, kai namo rūsyje statybininkai betonavo grindis. „Išbetonavo, pasiėmė pinigus ir pasakė, kad reikia dvi dienas nevaikščioti, kad betonas išdžiūtų. Taip ir padariau. Po dviejų dienų atsistojau ant tų grindų ir prasmegau tikrąją to žodžio prasme. Pasirodo, statybininkai užpylė ir išlygino smėlį, ant viršaus pabarstė betono ir pašlakstė vandeniu. Atrodė kaip betonas,“ - DELFI pasakojo Jonas.
Su subtiliomis betonavimo gudrybėmis teigė susidūrusi ir Miglė tik ji pripažįsta žinojusi apie tokį statybininkų sprendimą, kai šie į grindis taupydami statybines medžiagas tiesiog įbetonavo darbo įrankį. „Pamenu statybininkai pas mus namuose lygino grindis ir jiems sugedo kažkoks grąžtas, toks didelis. Tai jie, kad reikėtų mažiau betono, tą grąžtą tiesiog įbetonavo į grindis. Mes tai žinojome, neprieštaravome, bet gal ir kitiem ką nors įbetonuoja,“ - juokiasi Miglė.
Kad statybininkai remontuodami būstus kartais pritingi atlikti darbus tvarkingai ir iki galo – vieša paslaptis, tačiau interjero dizaineriai šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi. Vieni teigia, kad dirbant su statybininkais akis reikia turėti ir kaktoje, mat tik nusisuksi ir žiūrėk jau daro savaip, kiti įsitikinę, kad statybininkai gerokai patobulėję ir jiems pateikus buto įrengimo planus darbai einasi kaip per sviestą.
Prižiūrėti statybininkus ar ne?
Interjero dizainerė Monika Noreikienė tikina, kad dizaineris statybininkams pradedant darbus įrenginėjamame bute privalo dalyvauti nuo pat pradžių ir objekte lankytis kuo dažniau.
„Gyvas ryšys yra labai svarbus, nes statybininkai gali neapskaičiuoti centimetrų, gali neapsižiūrėt, nepabaigt kažko daryt ir tada galiausiai, kai ateina laikas statyt durų staktą arba statyt duris, pamatai, kad anga kažkiek mažesnė ar kažkiek, nors ir pora centimetrų didesnė, ir jau yra klaida. Kiekvienas centimetras statant gipsines sienas yra svarbus,“ - aiškina pašnekovė.
Anot jos, itin svarbu su darbų vadovu susidaryti darbų grafiką ir būtinai dalyvauti kiekviename darbų etape. Tiesa, pastebi M. Noreikienė, dažniausiai darbai pagal grafiką nevyksta, todėl įrenginėjamame objekte reikėtų apsilankyti bent kartą per savaitę. Panašios nuomonės laikosi ir dizainerės Jovita Jankauskienė ir Rasa Merkytė.
„Kuo daugiau dalyvauji, tuo daugiau pamatai ir tuo greičiau, lengviau ir paprasčiau gali ištaisyti,“ - teigia R. Merkytė.
Tuo tarpu interjero dizainerė Kristina Grybaitė laikosi visiškai priešingos nuomonės. Anot jos, darbų kokybę turi prižiūrėti darbų vykdytojas, o dizaineris turi sekti, kad projektas būtų įgyvendinamas taip, kaip buvo numatyta jo sukurtame plane.
„Dizainerė turi sekti savo atliktą projektą, kuris pilnai turi atitikti viziją, kurią esi numačiusi. Todėl jeigu matai, kad plytelės išklijuotos ne tame aukštyje arba pakabinamos spintelės prisuktos nepatogiame aukštyje, tai čia yra dizainerių darbas, o ne žiūrėti, ar kokybiškai suklotos grindys, ar kokybiškai nudažytos sienos. Esu visiškai prieš tai, kad dizaineris turi prižiūrėti tuos darbus. Tai ne dizainerio darbas,“ - teigia ji.
Paklausta, ar galima visiškai pasitikėti darbų vykdytoju ir jam palikti visą atsakomybę, K. Grybaitė tikina, kad jei žmogų pasirinko patys užsakovai, vadinasi, juo pasitikėti ne tik galima, bet ir reikia. „Tokių triukų kaip patikrinti sienų lygumą ar grindų kokybę neturiu. Jeigu vizualiai nesimato, aš toliau nesikišu į šitą procesą,“ - tikina pašnekovė.
Sugadino brangius tapetus
Dizainerės pasakoja, kad nors į statybininkus akmenų mėtyti nesinori, visgi su jų padarytomis klaidomis susidurti tenka nuolat, o jų nesužiūrėjus šios labai bado akis, kai butas jau būna įrengtas. M. Noreikienės teigimu dažniausiai statybininkų daroma klaida – neteisingai išglaistytos ar išlygintos sienos. Anot jos, norint šią klaidą pastebėti kartais pakanka perbraukti ranka.
„Po dažymo visi brokai labai matysis – kaip buvo gruntas patiestas, kaip tas gruntas buvo padengtas. Viskas matysis jau po to, dažant ir džiūvant sienoms, todėl labai svarbu tą procesą sužiūrėti. Viskas priklauso nuo rankų kruopštumo, kaip statybininkas padarė – kruopščiai ar ne. Ar jis atsakingai užglaistė, ar vieną kartą nušveitė, ar du, ar tris. Tai būtina sužiūrėt, nes kai ištapetuos ar išdažys, tai visas brokas išlys ir tada laukia nemalonumai – perdažymas arba pertapetavimas,“ - teigia pašnekovė.
Pasiteiravus, ar savo akimis darbo praktikoje teko pamatyti panašų broką, pašnekovė prisimena situaciją, kai dėl netvarkingai paruoštų sienų teko perklijuoti brangius tapetus.
„Dabar yra populiaru tapetuoti voniose. Yra tam tikri tapetai, kurie yra atsparūs drėgmei ir būna tokie dizaino sprendimai, kad iki pusės sienos būna išklota plytelėm, o kita dalis nuo pusės sienos iki pat lubų būna tapetuojama. Vonioj tokius dalykus padaryti lygiai yra itin svarbu, todėl kad tapetas turi būti kuo tvirčiau ir kuo lygiau priklijuotas. Bet koks oro plyšys esant drėgmei išpučia tą tapetą, viskas apsiburbuliuoja. Tokį sudėtingą sprendimą aš esu turėjusi – name buvo tapetuojamos visos vonios. Gruntas buvo taip tragiškai padengtas, nušveistas, kad viskas išsiburbuliavo“, - atsidūsta dizainerė.
Jos teigimu tąkart statybininkus prižiūrėjo patys namo savininkai, mat tokią teisę jie turi: „Dizaineris pateikia sutartį ir vienas iš punktų yra darbų priežiūra. Savininkai kartais sako, kad mes patys prižiūrėsim, nes nenori dizaineriui už tai mokėti. Tvarkoj, bet, sakau, tada visos klaidos jūsų atsakomybė. Sako – gerai, bet žinot kaip šeimininkai, neturėjo laiko, jiems atrodė viskas gerai, statybininkas buvo kažkoks jų draugas“.
Kai kurios klaidos išlenda po pusmečio
Tuo tarpu interjero dizainerė R. Merkytė teigia, kad dažniau atsiranda nesusikalbėjimas su statybininkais nei akivaizdus brokas. Vis dėlto pašnekovė pripažįsta, kad kartais darbininkai pritingi darbus atlikti iki galo arba tiesiog padaro taip, kaip jiems atrodo gražiau.
„Siūlės ne visada būna gražiai sutvarkytos, kartais užsandarintos neteisingai, kaip nors plytelės nelygiai sudėtos, mat pritrūko, tai statybininkai pagalvoja – ai, čia nesimatys arba ai, čia nieko tokio. Kaip nors ne pagal piešinį sudeda, o paprastai arba kaip jiems gražiau atrodo“, - klaidas, su kuriomis tenka susidurti, vardija pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties, anot jos, reikia bendrauti su statybininkais, aiškintis, ar jie viską supranta kaip nurodyta plane ir periodiškai lankytis įrenginėjamame bute. Kita vertus, pastebi R. Merkytė, kai kurios padarytos klaidos gali išlįsti tik po pusmečio ar dar vėliau, jau gyvenant naujame bute ar name.
„Jeigu viskas gerai atrodo, aišku, nebūtinai viskas gerai atrodys ir po pusės metų. Kai kurių dalykų tu negali pamatyti, jie išlenda tik pagyvenus. Pavyzdžiui, nepakankamai gerai užhermatizuota dušo kabinos patalpa. Jeigu nestatoma dušo kabina, o yra suformuojama iš stiklinės sienelės ir likusių sienų, labai svarbu gerai užhermetinti visas visas siūles – tiek ties grindimis ir sienomis, ties tiek viena siena ir kita. Jeigu jos bus tik ant kažkokio pagrindo užklijuotos plytelės, tai laikui bėgant drėgmė skverbsis per siūles ir visko tada gali būti. Gali pradėt pelyti, gali atšokti plytelės, gali pradėti bėgti pas kaimynus.
Kitas dalykas, kuris gali išlįsti vėliau, neteisingas nuglaistymas, neteisingas paruošiamųjų medžiagų parinkimas, neteisingas klijų parinkimas, dėl kurio ateityje gali susipūslėti tapetai ar atšokti plytelės“, - aiškina dizainerė.
Vietoj lenktos pertvaros – šiukšlių krūva
Vis dėlto dizainerė K. Grybaitė mano, kad laikai, kai statybininkus reikėjo prižiūrėti kiekviename žingsnyje, baigėsi. Anot jos, šiuo metu jie jau puikiai išmano savo darbą ir tiksliai geba dirbti pagal dizainerių sudarytus planus.
„Jau praėjo tie laikai, kai dirbdavo savamoksliai statybininkai ar apdailininkai. Visi brėžinius puikiausiai skaito. Atsiranda dar vienas kitas, kuris nesupranta brėžinio ir turi jam pirštu rodyti kur ten kas yra, bet šiaip puikiausiai supranta – visi matmenys sudėti, atstumai sužymėti. Klaidų pastebiu labai mažai, kartais apdailininkai patys pastebi, kad kažkoks netinkamas sprendimas pasiūlytas ar yra geresnis, tai dar sulaukiu pasiūlymų,“ - šypsosi pašnekovė.
Tačiau su ja linkę toli gražu ne visi su statybininkų triukus savo akimis matę naujakuriai. Viena jų ir vilnietė Jūratė. Moteris pasakoja, kad pamačiusi statybininkų atliktą darbą norėjosi verkti, mat vietoj lenktos buto pertvaros šie padarė daugiakampę.
„Naujame bute statybininkai „tvėrė" pertvaras, viena iš jų turėjo būti lenkta. Vakare su vyru nuvažiavę į butą pamatėme daugiakampę pertvarą. Pagalvojome, gal taip turi būti, paskui jas kažkaip išlygins. Su nerimu laukėme ryto, kad meistrai mums paaiškintų, kaip jie tą pertvarą planuoja padaryti lenktą. Ryte pamatėme dar baisesnį vaizdą - pertvarų nebėra, ant sugadintų medžiagų krūvos sėdi statybininkas ir rūko. Pasirodo, mums priskirtas meistras, mūsų laimei, išėjo atostogų ir atėjęs naujas meistras apstulbo – pertvaros ne tik buvo daugiakampės, bet dar nuo lubų ir grindų buvo po 10 centimetrų tarpą“, - patirtimi dalijosi moteris.
Ne ką labiau patenkintas statybininkų darbu teigė esantis ir Jonas, kurio namus statybininkai esą pavertė atšiauriu Sibiro kampeliu. „Aš vis galvojau, kodėl viename kambaryje taip šalta. Vėliau paaiškėjo, kad statybininkai gipso kartoną susuko neapšiltinę laukinės sienos“, - piktinosi vyras.
„Nacionalinio interjero konkurso“ finalo dalyviai savo interjerus kuria „Žvėryno namuose“ ir „Ozo namuose“.
