Miestuose, kur nemažai veterinarijų, tikrai nėra problemos sterilizuoti augintinį laiku. Bet daugybė žmonių, to nedarančių, teigia, kad „jie nusaugos“. Ir iš kur tada dėžutės su gyvomis dovanėlėmis prie prieglaudų ir tie skambučiai? Ogi tie žmonės irgi buvo tikri, kad nusaugos! Na, išskyrus piktybinius atvejus arba keistus atsitikimus, kai šeimininkai mano, kad šuniukai ir kačiukai randami kopūstuose, o paleidžiama nesterilizuota kalė ar katė jokiu būdu negali parsinešti kraitelio, juk ji „padori augintinė“.
Dar kartą primename, kad kokybiškai atlikta kastracija ar sterilizacija „nepagadina“ gyvūno, kaip dar mano tamsūs žmonės, ir, deja, kai kurie senų pažiūrų veterinarai, kurie geriau kiša hormoninius preparatus (matyt, jiems patinka, kai dar visai ne senos katės nuplinka dėl hormonų disbalanso, suserga pūlingais gimdos uždegimais, vėžiu, ir šeimininkai jas neša operuoti/numarinti, arba kai rujojančios, bet saugomos kalytės turi netikro nėštumo sindromą, kuris gali baigtis mastitu).
Kastracija/sterilizacija tik nutraukia gyvūno instinktą veistis, ieškoti partnerio, susilpnina polinkį kovoti su kitais savo rūšies patinais dėl teritorijos. Jei gyvūnas nenutukinamas, gaus normalų maistą, jis bus ir judrus, ir taip pat ištikimas, ir žaismingas, smalsus, bet dažniausiai ramesnis, taip nesiverš į lauką, nebus įsiaudrinęs, ypač per rują, nečiurkš ant visų daiktų ir kampų.
Gyvūnų apsaugos ir gerovės įstatymo 10 straipsnyje nurodyta:
* Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis;
* Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys;
Tad jei neturite oficialaus veislyno, geriau nerizikuokite... Nepamirškite, kad neapsaugota nesterilizuota kalė gali atsivesti iki dvylikos šuniukų. Dvylika! Nelengvai rasite jiems namus...
Tiesa, kartais kas nors teigia, kad kastracija yra gyvūno kankinimas. Vaje, šimtus metų lietuviai, pasirodo, kankino savo arklius, kuilius, jaučius, romydami tuos, kurie neskirti veislei... Ogi dabar, kai operacija daroma anestezavus šunį, katę ir trunka tikrai trumpai, staiga pasidarė kankinimas?
Juk nemanote, kad šuo, bėgdamas pro mažą šuniuką, galvoja „na, va, ir aš galėčiau būti jo tėvas, bet nesu ir jau nebūsiu, kaip graudu“? Jei taip manote, reiktų žiūrėti mažiau animacinių filmukų. Gyvūnai dėl to tikrai nesikamuoja, o jei daliai jų išlieka ar atsiranda motiniški įgūdžiai prižiūrint ne savo jauniklius – tai puiku, gamtoje ne viena rūšis irgi gyvena taip: jauniklius veda ne visi gaujos nariai, bet rūpinasi jais ir tetos bei dėdės.
Na, bet dėl šventos ramybės galima pasiremti ir minėtu įstatymu, kur nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai: <...> 4) gyvūnų kastravimas.
O štai kitame straipsnyje išvardinta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:
* sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais;
* gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei;
* gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.
Todėl visi tie, kad pardavinėja „a la veislinius“ gyvūnus, juos išveisę baisiomis sąlygomis, dažnai narvuose, kur tėvai ir motinos negydomi, nuplikę, žaizdoti, normaliai nešeriami – yra pažeidėjai. Ir tie, kas perka „veislinius gyvūnus pigiau, nes be dokumentų“ jiems talkina. Žinoma, dalis žmonių, nors nelegaliai veisia, bet bent jau myli tą savo augintinį reproduktorių. Tačiau jei tai tik verslas – tuose tvarteliuose galima prisižiūrėti tikrai kvapą gniaužiančių (tiesiogine prasme) vaizdų. Ar tokie daugintojai būna nubausti? Kaip „pasiseka“ su vietos pareigūnais...
Primename, kad sveiką katę galima sterilizuoti jau 6 mėnesių (IKI, o ne PO pirmos rujos), katiną galima kastruoti 6-11 mėnesių (geriau, kol nepradeda žymėti), kales – apie 8 mėnesių ir anksčiau (vėlgi, IKI pirmos rujos). Dėl operacijų konsultuokitės veterinarijose, jei yra galimybė – ieškokite tokių, kur operuojama su mažiausiu pjūviu ir naudojamos kokybiškos anestezinės bei išvedimo iš anestezijos medžiagos, kad gyvūnas jaustųsi kuo patogiau grįžęs namo.
Deja, jeigu jūsų mieste ar kaime dirba tik veterinaras, kuris atsilikęs nuo pasaulinių tendencijų kokiais 50 metų (tiesą sakant, dar daugiau, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, nors ir ne masiškai, kačių sterilizacijos buvo atliekamos jau prieš II pasaulinį karą), sunku kažką patarti. Gal savivaldybė galėtų organizuoti profesionalesnių specialistų lankymąsi kelis kartus per metus? Jei vietinis tokios paslaugos neteikia, tai ir nepyks dėl konkurencijos, o tai mažuose miesteliuose juk svarbu. Krutinkite vietinę valdžią, nenumokite ranka! Viskas prasideda nuo sąmoningo piliečio pasirinkimo.