Apima jausmas, kad daugelis aplinkui pamiršo tas sunkias, ilgas ir kruvinas mūsų tėvų, senelių bei prosenelių pasipriešinimo kovas prieš sovietinę okupaciją, kovą už mūsų valstybės ir kiekvieno Lietuvos piliečio asmeninę laisvę.
Apsižvalgykime aplinkui, kiek toli nuėjome šiuo laisvės keliu, kiek prasmingų darbų nuveikta, kiek galimybių yra sukurta aplinkui kiekvienam iš mūsų, tereikia tik pakelti galvą, atmerkti akis ir netingėti veikti. Pagaliau tapome laisvi visomis prasmėmis: neribota žodžio laisvė, neribota judėjimo laisvė, nevaržoma pasirinkimo laisvė politiniais, ideologiniais bei kitais klausimais.
Tai – didžiulė dovana, kurią mums dovanoja mūsų praeities kartos, tai yra tai, ką mums suteikia mūsų valstybė, tai yra daugiau negu reikia. Nustokime klausti, ką mums davė Lietuvos valstybė? Pradėkime klausti kiekvienas savęs, ką mes davėme ir galime duoti savo valstybei, dėl kurios tūkstančiai žmonių paaukojo daugiausiai, ką galėjo, – savo gyvybes.
Nustokime būti vieni kitiems priešai, nustokime gyventi pavydo pančiuose, ištieskime pagalbos ir draugiškumo ranką savo tautiečiams. Nustokime dėl savo nepasisekusio gyvenimo ar savo silpnumo kaltinti mūsų Tėvynę, kad neva ji nesuteikė mums laimingo gyvenimo, galimybių.
Pradėkime nuo savęs, nuo kiekvieno iš mūsų. Tai mes esame Lietuva, tai mes kuriame ateitį savo valstybės, statome tvirtesnius pamatus mūsų ateities kartoms. Nustokime vieną kartą viską versti aplinkai, sėkmingesniam kaimynui, Lietuvos politikos elitui, silpnai socialinei Lietuvos sistemai. Taip, Lietuvoje tikrai ne viskas tobula, bet kuris iš mūsų pats esame toks?
Išmokime pamilti savo šalį, išmokime didžiuotis jos didinga praeitimi, išmokime būti labiau pilietiški ir tapti geresniais savo tautiečiams. Valstybė – tai mes, kurkime, ją puoselėkime, sukurkime tokią Lietuvą, kuria dar labiau didžiuotųsi kiekvienas iš mūsų ir mūsų ateities kartos. Pradėkime nuo savęs, nesižvalgykime į šalis, paklauskime kiekvienas savęs, ką mes galime duoti valstybei?
Neabejoju – mūsų šalis taps šviesesne ir gražesne vieta gyventi kiekvienam iš mūsų čia Lietuvoje ir tiems, kurie yra išvykę, tačiau sieja ateitį su savo gimtine. Pamirškime, kur kas begyventume, ką ir kur bedirbtume, visi esame lietuviai, tos pačios tautos žmonės, būkime broliški vieni kitiems, neteiskime vienas kito, palaikykime vienas kitą, kur bebūtume, mažiau pykčio ir pavydo. Išmokime džiaugtis kitų sėkmėmis, tik turėdami tokias vertybes galime užaugti didesni ir stipresni kaip lietuviai, kaip vieninga ir laisva tauta.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!