DELFI kartu su kolegomis Moldovoje, apsimesdami neegzistuojančios įmonės „Moldstat-capturat“ atstovais, infiltravosi į tarptautinę grupuotę, kuri pelnėsi iš moldoviškais sertifikatais pažymėto, bet kitose šalyse užauginto vaisių ir daržovių eksporto į Baltarusiją bei Rusiją.
Šioje produkcijos „moldavizacijos“ schemoje dalyvavo fitosanitarai iš Moldovos ir Baltarusijos, daugiau nei 10 įmonių Moldovoje, Estijoje, Airijoje ir Lietuvoje.
Schema, pagal kurią veikė ši grupuotė, iš esmės yra tokia: Lietuvoje veikiančios įmonės į šalį įveždavo produkciją iš Lenkijos ir pažymėdavo ją iš Moldovos nusipirktais sertifikatais. Šiuose sertifikatuose buvo nurodyta, kad vaisiai užauginti Moldovoje. Taip, išvengiant Rusijos embargo, jie buvo vežami į Baltarusiją.
Atsidūrę Baltarusijoje, jie patekdavo į „Beltamožservis“ ir „Transpetrolbaltik“ darbuotojų rankas ir galiausiai buvo vežami į Rusiją.
Kaip paaiškėjo jau baigus šį tyrimą, Lietuvos Muitinės kriminalinei tarnybai ši schema yra žinoma – ji jau pradėjo du ikiteisminius tyrimus.
Skandalas Moldovoje
Šią schemą 2016 metų sausio pabaigoje išaiškino Moldovos Nacionalinis kovos su korupcija centras (NKKC). Tuomet Nacionalinėje maisto saugos agentūroje (NMSA) įvyko kratos, sulaikyti įtariamieji.
„Vienam fitosanitarui yra iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos, dar trys yra įtariamieji“, – tada sakė Moldovos NKKC atstovė spaudai Anžela Starinski.
Vienintelis kaltinamasis „moldavizacijos“ schemoje – dabar jau buvęs fitosanitarų Moldovoje vadovas Aleksandras Čobanas.
Jis iš savo ankstesnių vyriausiojo fitosanitaro pareigų buvo atleistas (po kito DELFI kolegų „Rise Moldova“ tyrimo) dar 2015 rugpjūtį, tačiau jau rugsėjo 30 dieną grįžo į Moldovos NMSA ir pradėjo eiti Augalų apsaugos kontrolės skyriaus vadovo pareigas.
„Dabar jo pareigos yra techninės – jis atsakingas už Europos direktyvas ir reglamentus“, – tada sakė NMSA direktoriaus pavaduotojas Grigorijus Porčesku.
Tačiau kaip rodo „Rise Moldova“ gautas pokalbio įrašas, savo senų įpročių A. Čobanas neatsisakė. Minėtame įraše jis nenustatytam partneriui pasakoja apie tai, kaip būtų galima vykdyti „moldavizacijos“ schemą bendradarbiaujant su dviem ar trim įmonėmis Lietuvoje.
Dabartinis NMSA vadovas Michajus Negresku teigia, kad prekyba moldaviškais sertifikatais prasidėjo 2015 metų lapkritį.
„Tačiau mes tai nustatėme tik 2016 metų pradžioje. Iš Baltarusijos muitininkų gavome informacijos, kuri parodė, kad produkcija su moldoviškais sertifikatais vežama ne iš Moldovos. Negana to, tam naudotos transporto priemonės net nebuvo mūsų respublikoje. Iš pradžių galvojome, kad tai falsifikuoti dokumentai, tačiau vėliau supratome, kad tai yra schema, į kuria įsivėlusi grupė Moldovos fitosanitarų“, – pasakojo jis.
Apetito neprarado
Tačiau net ir po kratų ir suėmimų Moldovoje Lietuvoje veikiantys sukčiai neprarado noro savo veiklos tęsti.
Siekdami išsiaiškinti visas šios tarptautinės aferos detales, „Rise Moldova“ žurnalistai, apsimesdami fiktyvios įmonės „Moldstat-capturat“ („Moldova – užgrobta valstybė“ trumpinys), kuri esą turi ryšių Moldovos fitosanitarijos tarnyboje, atstovais susisiekė su viena iš joje veikusių bendradarbių.
Telefonu atsiliepė Lietuvoje gyvenanti ir Viktorija prisistačiusi mergina. Ji – Estijoje registruotos, bet korespondentinę sąskaitą Lietuvoje turinčios įmonės „UniBaltic OU“ atstovė.
Paklausta, kokiu būdu būtų geriausia tęsti veiklą ir siųsti sertifikatus, Viktorija paaiškino:
„Mes jums kaip prašymą atsiųsime sąskaitą faktūrą. Tada jūs išrašote sertifikatą ir mes pagal jį teikiame užklausą baltarusiams. Tada jie sertifikatą patvirtina ir tada mes jums sumokame pinigus. Jus man vieną nuskenuotą sertifikatą atsiųskite ir mes viską patikrinsime“, – sakė ji.
Elektroniniu paštu nusiuntus fiktyvios įmonės „Moldstat-capturat“ rekvizitus, buvo gauta sąskaita faktūra iš „UniBaltic OU“ su Lietuvoje esančia korespondentine sąskaita. Vėliau Viktorija dar atsiuntė „UniBaltic OU“ direktoriaus Jevgenijaus Vagerio pasirašytą sutartį.
Tačiau DELFI Viktorijai dar turėjo kelis klausimus.
Susitikimas
Vasario 19 dieną DELFI susisiekė su „UniBaltic OU“ atstove Viktorija ir pasiūlė susitikti Gedimino prospekte esančioje kavinėje – esą gyvai visas verslo su „Moldstat-capturat“ detales aptarti bus geriausia. Pateikiame pokalbio išklotinę:
DELFI: bendradarbiauti su jumis patarė „Beltamožservis“ atstovas.
Viktorija: O kas tiksliai? Nes ten didelė organizacija ir man tiesiog įdomu, kas.
– Nežinau, aš tik tarpininkas.
– Ai, na, gerai.
– Kadangi, Kišiniove pasikeitė fitosanitarijos vadovybė, dabar turime tam tikros įtakos ir norėtume kartu dirbti. Iš esmės, galime siųsti bet kokius produktus.
– Obuolius ir kriaušes.
– Ar jums tiktų mokėti po 800 eurų už sertifikatą?
– Taip, tinka. Mes jau viską nusiuntėme ir laukiame dokumentų.
– Kokiu būdu sertifikatus gaudavote anksčiau?
– Mums perduodavo traukiniu į Minską. Tačiau jeigu jums patogiau perduoti į Lietuvą, tai įmanoma.
– Pinigus norėtume gauti grynais kiekvienos savaitės pabaigoje.
– Gerai. Mes galėtume Maskvoje arba Minske.
– Su kuo dirbote anksčiau?
– Ne visai suprantu klausimo.
– Mums reikia žinoti, su kuo kalbėtis.
– Aš nežinau, ar noriu sakyti. Klausimas nėra etiškas.
– Gerai. Ar bus įmanoma pakeisti lenkiškas etiketes į moldoviškas?
– Taip.
– Ar galėsite pakeisti galines produkcijos eiles ta rūšimi, kuri auginama Moldovoje?
– Minske nežiūrės, Rusijos pasienyje irgi. Jeigu to reikės, aš pranešiu. Jeigu labai reikės, padarysime. Mums svarbiausia, kad Rusijoje nekiltų klausimų.
– Bet juk (vaisiai) skiriasi iš išvaizdos.
– Žinoma, ir tie profesionalai atskiria. Jiems parodyk du obuolius ir pasakys, kuris iš kur. Tačiau pakuotės nesiskirs.
– Ar turite žmonių tarp Baltarusijos fitosanitarų, jeigu ką..?
– Taip.
– Ar anksčiau turėjote bėdų su kolegomis Moldovoje?
– Bėdų neturėjome, tik kai jie sustabdė savo veiklą, pas mus Minske stovėjo 92 mašinos.
– Ar būtų įmanoma apsilankyti jūsų terminale Vilniuje?
– Taip.
– Gal dar ką nors reiktų perduoti kolegoms Kišinionve?
– Kada pradėsime? Mes mokame dirbti, žinome kaip tai daroma. Man viskas aišku ir jūsų klausimai yra natūralus, išskyrus vieną, kurio aš nesupratau – su kuo mes dirbome anksčiau.
Kodėl Lietuva
Iš Lenkijos į Baltarusiją per Lietuvą produktai buvo vežami dėl to, kad Lietuvoje yra vadinamieji laisvųjų zonų terminalai, kurie leidžia išvengti muito mokesčių.
Juose esančios ne Europos Sąjungos šalių prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne bendrijos muitų teritorijoje, jeigu jos neišleidžiamos į laisvą apyvartą, jeigu joms neįforminama kita muitinės procedūra, jeigu jos nenaudojamos ir nevartojamos kitomis sąlygomis, nei nustatytosios muitų teisės aktuose.
Lenkijoje tokių terminalų nėra, todėl ir vaisių paversti moldoviškais neįmanoma.
Kaip išsiaiškino „Rise Moldova“ žurnalistai, per laikotarpį kai buvo vykdoma „moldavizacijos“ schema, išduota maždaug 1 tūkst. sertifikatų, pagal kuriuos produkcija iš Moldovos išvežama nebuvo. Tai reiškia, kad „moldavizuota“ galėjo būti apie 20 tonų vaisių ar daržovių.
Jei už kiekvieną sertifikatą schemoje veikiantys Moldovos fitosanitarai prašė po 800–1 tūkst. eurų, tada grynaisiais galėjo gauti iki 1 mln. eurų.
„Tačiau sužinoti tikslų išduotų sertifikatų skaičių sudėtinga, nes gruodį tai liudijantys dokumentai buvo perduoti Augalų apsaugos kontrolės skyriaus vadovui A. Čobanui ir pradingo“, – paaiškino naujasis NMSA vadovas M. Negresku.
Šiuose sertifikatuose buvo nurodyta, kad produkcija vežama iš Padniestrės regiono, kuris oficialiai laikomas Moldovos dalimi, tačiau yra pasiskelbęs nepriklausomybę.
M. Negresku manymu, taip buvo daroma dėl to, kad šiame regione esančias įmones centrinei Moldovos valdžiai patikrinti yra labai sudėtinga.
Vaisių augintoja ir eksportuotoja Alena Mandatij teigia, kad šios schemos žala jai labai didelė.
„Obuolių kainos nukrito 30–40 proc. Šalyje dar yra apie 40 tonų obuolių, bet juos labai sunku išvežti, nes su moldoviškais sertifikatais veža lenkišką produkciją. Tikiuosi, kad visi kalti bus surasti ir nubausti“, – sakė ji.
Pradėti ikiteisminiai tyrimai
Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis DELFI teigė, kad lenkiškos produkcijos „moldavizacijos“ schema jam yra žinoma.
„Tačiau tai ne visai muitinės problema. Mes nesame atsakingi už Rusijoje nustatytų sankcijų įgyvendinimą. Jokie teisės aktai eksportuoti produkcijos iš Europos nedraudžia. Be to, dabar yra padidėjusi galimybė klastoti dokumentus, nes šiuo metu Rusijos pusėje netaikoma TIR konvencija“, – aiškino jis.
J. Miškinis sakė, kad pagrindinė Lietuvos muitinės funkcija yra vidaus rinkos apsauga: „Todėl daugiau tikriname įvažiuojančią produkciją“.
Pašnekovas taip pat pasakė, kad dėl dokumentų klastojimo Muitinės kriminalinė tarnyba šiuo metu vykdo du ikiteisminius tyrimus.
„Jeigu mes nustatome faktus, kada akivaizdžiai klastojami kažkokie dokumentai, tada mūsų kriminalinė tarnyba pradeda atitinkamus tyrimus“, – sakė J. Miškinis.
DELFI kolegų „Rise Moldova“ internetinę svetainę galite rasti čia: https://www.rise.md/
