Protestavo prie savivaldybės rūmų
Pradėjus pertvarkas savivaldybei priklausančiose įmonėse galima sulaukti ne tik teigiamų pokyčių, bet ir aistrų proveržio.
Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos nariai tikina, kad prisidengiant naujosios Kauno valdžios inicijuotomis pertvarkomis ir įmonių veiklos optimizavimu bandoma susidoroti su neįtinkančiais darbuotojais.
Profsąjungos lyderiui pritaria ir kiti troleibusų vairuotojai, vasarį prie savivaldybės rūmų surengę protesto mitingą. Ar gali būti, kad panašios protesto akcijos kils ir kitose savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, o jų vadovams bus viešai reiškiami sunkūs kaltinimai?
Prašė mero užtarimo
„Mes esame čia, nes išsigandome – jei neišeisime iš įmonės ir nepakalbėsime viešai kažkam, kas gali išgirsti ir turi teisę vertinti įmonės vadovybės veiksmus bei priimti sprendimus, iš mūsų kolektyvo gali pasitraukti didelę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją turintys žmonės“, – surengtame protesto mitinge kalbėjo Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Balčaitis.
Pasak profsąjungos lyderio, bendrovės vadovas Mindaugas Grigelis proteguoja tik vieną įmonėje veikiančią profesinę sąjungą, nesiskaito su kitais darbuotojais, juos engia ir ignoruoja. Nemažai sunkumų kyla nuo paryčių iki vėlyvos nakties dirbantiems troleibusų vairuotojams vykstant į darbą ir grįžtant namo.
Nors bendrovės juos nemokamai atveža, pasak darbuotojų profsąjungos lyderio, šis procesas nėra suderintas, žmonėms tenka ilgai laukti įmonėje, kol prasidės darbas.
„Baigęs darbą žmogus turi laukti pustrečios valandos, kol bus nuvežtas namo ir gauti atlyginimą vos už penkias minutes. Net ir šiuo atveju mes niekur nėjome ir manėme, kad pavyks susitarti. Tačiau pakalbėjus su direktoriumi, buvo išgirstas keistas ir nelabai suprantamas posakis: „Jeigu jūsų reikalavimus išgirs Kauno meras, galbūt jis nuspręs, kad jūsų iš viso niekur nereikia vežti, nes tai kainuoja.“
Esu įsitikinęs, kad Kauno meras tikrai žino, kaip reikia elgtis su darbuotojais, kad jie tinkamai atliktų savo darbą“, – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio užtarimo prašė troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos vadovas P. Balčaitis.
Vairuotojus piktina reformos
Protesto akcijoje skųstasi, kad ne vieną dešimtmetį dirbusius vairuotojus neviltin veda pradėti keisti jų darbo grafikai, tuo pačiu – ir gyvenimo įpročiai. Anot akcijos dalyvių, šiuos pakeitimus ypač sunkiai pakelia troleibusus vairuojančios moterys. Kai kurios jų, prižiūrinčios neįgalius šeimos narius, pateko į itin sunkią situaciją.
Pasak protestavusių, viena poveikio priemonių – neįtikusiems vairuotojus nurodymas dirbti ne apynaujais, o vos judančiais, metalo laužo krūvas primenančiais senais troleibusais.
„Nuo sausio 1-osios padidėjo atlyginimai, tačiau žmonės, dar nesulaukę lapelių, nesužinoję, kiek jie padidėjo, rengia protesto akciją. Žmonės yra nekantrūs, pasirenka tam tikrą vietą ir eina mitinguoti“, – žiniasklaidos atstovams sakė protesto akciją stebėjęs bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius M. Grigelis.
Jis tikino, kad ši protesto akcija inicijuota kolektyvo mažumos. Esą tai tėra bendrovėje veikiančių profesinių sąjungų nesutarimai, kurie vienos pusės sąmoningai perkeliami į viešumą, siekiant sukelti sumaištį ir išprovokuoti socialinę krizę bendrovėje.
Profsąjungų ginčą sprendžia teismas
„Dvi profesinės sąjungos, atstovaujančios vos 15 procentų visų bendrovės darbuotojų, deklaratyviais šūkiais klaidina savo narius ir kitus darbuotojus, agresyviais veiksmais siekia pažeisti beveik 1 000 kitų darbuotojų interesus. Manau, kad pasirinkdamos ne dialogo, o triukšmingos kovos poziciją, minėtosios profesinės sąjungos atitrūksta nuo savo pirminės funkcijos ir tikslo“, – sakė „Kauno autobusų“ vadovas.
Pasak jo, konfliktinės situacijos esmė – profesinių sąjungų kova dėl teisės pasirašyti naują kolektyvinę sutartį, nes 2013 m. balandžio 5-ąją UAB „Kauno autobusai“ pasirašyta kolektyvinė sutartis su Darbuotojų profesine sąjunga galioja iki šių metų balandžio 5 d.
Bendrovėje veikia 4 profesinės sąjungos, pagal galiojančius įstatymus jos visos buvo kviečiamos sudaryti jungtinę profesinę sąjungų atstovybę ir pradėti šalių derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties.
Į kvietimą atsiliepė tik viena iš keturių – Darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti 480 bendrovės darbuotojų. Kitos profesinės sąjungos, vienijančios mažiau nei 200 darbuotojų, ignoravo bendrovės vadovybės kvietimą siekti bendro sutarimo dėl jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sudarymo.
Sausio 15 d. buvo pasirašytas susitarimas tarp bendrovės generalinio direktoriaus M.Grigelio ir Darbuotojų profesinės sąjungos, atstovaujamos pirmininko Broniaus Bučelio, kuriame numatyta surengti darbuotojų susirinkimą, į kurį būtų deleguoti pačių darbuotojų išrinkti atstovai.
Delegatai spręstų, kuriai iš profesinių sąjungų suteikti įgaliojimus derėtis, sudaryti ir pasirašyti kolektyvinę sutartį.
Profesinių sąjungų atstovams nesugebėjus susitarti, jų ginčas perduotas nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
„Teismas pasakys, ką mes turėtume daryti. Kai tik bus paskelbtas verdiktas, sėsime prie derybų stalo“, – minėjo M. Grigelis.
