K. Ptakausko knygoje „Ryto rasos sodas“ - visi japoniško sodo perlai

Kęstutis Ptakauskas trisdešimt metų svajojo pamatyti Japoniją. Gimęs Sibire, tarnavęs Afganistane, iš arti matęs karo siaubą ir patyręs sunkių išgyvenimų, jis jau nesitikėjo, kad kada nors ši svajonė išsipildys. Tačiau šiandien jis – pasaulyje pripažintas japoniškų sodų kūrėjas ir menininkas, kurio darbai įvertinti daugybėje šalių: Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitur.

Kęstutis pelnytai vadinamas bonsų – mažųjų dekoratyvinių medelių – meistru, pasaulinio lygio bonsų instruktoriumi. Dalyvaudamas įvairiose tarptautinėse parodose jis savo darbais Lietuvos vardą garsina ne tik Europoje ar Azijoje, bet ir visame pasaulyje. Jo kraityje platininis apdovanojimas, ne vienas medalis, aukščiausio lygio įvertinimai ir diplomai. Kęstutis rengia aukščiausio lygio bonsų parodas, Japonijos menų ir kultūros festivalius.

Neseniai Kęstutis išleido savo knygą „Ryto rasos sodas. Japoniška kultūra, dzeno sodai, arbatos ceremonija ir tradicijos, bonsų estetika ir menas“ (leidykla „Aukso pieva“). Knygoje pristatoma japoniška kultūra, supažindinama su sausaisiais dzeno sodais, arbatos ceremonija ir tradicijomis, bonsų estetika bei menu. Remdamasis asmenine patirtimi, autorius dalijasi savo atradimais, pasakoja apie Tekančios Saulės šalies sodų kultūrą ir filosofiją, kurią pritaikė kurdamas savo Ryto rasos sodą Lietuvoje.

Knygoje rasite arbatos namelių, žibintų, tiltelių aprašymų, sužinosite, kodėl kuriant japoniškus sodus toks svarbus sezoniškumas, galėsite pasigrožėti Kioto imperatoriškojo sodo vaizdais. Taip pat joje pateikiama patarimų, kaip mažoje erdvėje susikurti savo sodą. Knyga gausiai iliustruota spalvotomis asmeninio autoriaus archyvo nuotraukomis. Knyga „Ryto rasos sodas“ bus pristatoma Vilniaus knygų mugėje. Susitikti su autoriumi galėsite penktadienį 11 val. konf. salėje 5.2.

Paklaustas, kodėl svajojo į Japoniją, jis atsako, kad ir pats šį klausimą sau užduoda jau daugelį metų. „Galbūt todėl, kad kažkuriame gyvenime veikiausiai tame tolimame krašte gyvenau. Galbūt todėl, kad labai myliu gyvūnus ir gamtą. Man gera tarp medžių, tai gyvos būtybės, turinčios stiprią energiją. Tarp jų randu dvasinę ramybę, kurios stokoja žmonės. Medžiai supranta mano dvasinę būklę, jaučia, gydo sielą, net ir patyrus skaudžiausių išgyvenimų“, – sako Kęstutis Ptakauskas.

„Bonsai – žmogaus sukurti meno kūriniai, turintys ypatingą filosofiją, jie iš esmės pakeitė mano asmeninį gyvenimą, suteikė harmonijos ir leido patirti įspūdingų atradimų. Jau daugelį metų kiekvieną dieną pradedu medituodamas savo paties sukurtame Ryto rasos sode. Toks gyvenimo būdas yra lyg Dievo dovana, tai savitas gyvenimas, be žmogiškų nuodėmių ir rūpesčių. Per šiuos nykštukinius medžius atradau tolimąją Japoniją, susipažinau su jos kultūra ir tradicijomis. Man pačiam buvo nelengva gilintis į šios šalies estetiką, ją atrasti ir pažinti. Todėl įveikęs šiuos sunkumus pasiryžau padėti tiems žmonėms, kurie niekada negalės nuvykti į Tekančios Saulės šalį ir susipažinti su jos istorija bei kultūra“, – prisipažįsta autorius.

Šiandien Ryto rasos sodas gausiai lankomas, Kęstutis pasaulyje pripažintas japoniškų sodų meistras, kūrėjas ir menininkas. Jis džiaugiasi Japonijos vyriausybės apdovanojimais už šios šalies kultūros sklaidą Lietuvoje, yra nuolat kviečiamas į tarptautines parodas, festivalius ir kongresus. Šanchajuje vykusiame Pasaulio landšafto architektų konkurse jo kurtas sodas pelnė platininį apdovanojimą ir buvo pripažintas vienu gražiausių sodų.

Kęstutis Ptakauskas teigia, kad savo knyga „Ryto rasos sodas“ siekia supažindinti Lietuvos skaitytojus su nuostabia japoniškų sodų kultūra, filosofija, estetika, pasidalyti meistro patirtimi ir atradimais, duoti patarimų.

„Tokie rafinuoti sodai - tarsi sumažintas kraštovaizdis prieš tūkstantmetį buvo pradėti kurti vaizdingose Tekančios Saulės šalies vietovėse prie imperatorių ir didikų rūmų, šventyklų, o šiandien tai gali daryti visi norintieji. Bonsai formuojami iš visų didžiųjų medžių, augančių Lietuvoje. Mano japoniškame sode dauguma jų taip pat lietuviški – pušys, skroblai, obelys ir kiti. Juk svarbiausia – harmonija.“

„Nepaprastai myliu gamtą ir ji mano gyvenime ypač daug reiškia, todėl ir nusprendžiau kurti japoniškus sodus bei auginti bonsus. Šis stebuklas įvyko atsitiktinai, kai netyčia pamačiau japoniško sodo nuotrauką ir įsigijau pirmąjį nykštukinį medelį. Jei viso šito nebūčiau išvydęs, vargu ar būčiau parašęs knygą.

Šiuo albumu siekiu, kad kultūros pasaulis būtų prieinamas ir patrauklus visoms gyventojų grupėms, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, kad kiekvienas visuomenės narys gautų informaciją, galėtų ja naudotis ir kartu leistis į kelionę. Noriu paskatinti domėtis kitų šalių istorija, kultūra, ugdyti kūrybinį mąstymą. Knygoje pateikti pagrindiniai japoniško sodo kūrimo principai, suteikiama patarimų, kaip pačiam susikurti sodą ar užsiauginti bonsą. Sykiu siekiu ugdyti meilę gamtai, išmokyti stebėti, mylėti ir saugoti augalų pasaulį, kad kiekvienas iš arčiau galėtų susipažinti ir atrasti save puoselėdamas širdžiai artimą meną“, – sako Kęstutis Ptakauskas.