Mitybos ekspertė: ar tikrai ekologiškas maistas yra sveikesnis?

Daugelis žmonių teigia: „jei tik turėčiau pakankamai pinigų, rinkčiausi visuomet ekologišką maistą“, o paklausus „kodėl?“ dažnas atsako „juk tai sveikatai palanku“. Negaliu kategoriškai prieštarauti, tiesos yra, bet svarbu suprasti keletą skirtumų.

Viešoji nuomonė, kad ekologiškas maistas yra sveikesnis nei įprastinis, yra gana stipri ir tai matoma iš ekologiškų maisto produktų rinkos augimo per pastaruosius 5-6 metus. Prie to stipriai prisideda gamtos saugotojai ir marketingo specialistai. Pirmi rūpinasi palankumu gamtai, kas yra labai sveikintina, o antri, rūpinasi – palankumu pardavimams. Pastarieji padarė ekologiškus maisto produktus išskirtiniais, tarsi vartotojų siekiamybę. Sąmoningai ar ne sulygino su tiesioginiu sveikatinančiu poveikiu.

Neperdirbtas ekologiškas maistas – vienas iš sveikatai palankumo kriterijų

Neperdirbti ekologiški maisto produktai yra vienas iš sveikatai palankių kriterijų, nes juos auginant nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos (sintetiniai pesticidai, augimo hormonai, sintetinės trąšos). Auginama naudojant natūralius metodus – sėjomainą, agrotechniką kovai su piktžolėmis ir organines trąšas. Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai auginami taikant aukštus gyvūnų gerovės reikalavimus. Augalų ir gyvulių veislės atrenkamos, atsparios ligoms ir prisitaikiusios gyventi vietos sąlygomis. Ekologiškuose maisto produktuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos draudžiama naudoti ne tik šių produktų gamybai – jų negali būti ir gyvuliams duodamuose pašaruose, atsitiktinis patekimas galimas, bet ne didesnis nei 0,9 proc.

Siekiama apsaugoti ekologinius pasėlius nuo taršos šaltinių (magistraliniai keliai, chemizuoti laukai). Ekologiškų produktų gamyboje nėra leistina naudoti augimo stimuliatorius, veterinariniai vaistai leistini tik esant būtinybei, paskyrus veterinarijos gydytojui, bet išlauka iki gyvulio skerdimo ar pieno gavybos dvigubai ilgesnė. Tačiau garantuoti, kad inhibitorinių medžiagų likučių neliks piene būtų drąsu. Ekologinės gyvulininkystės produktai gaminami iš gyvūnų, kurie nuo gimimo arba išsiritimo visą jų gyvenimą buvo auginami ekologiniuose ūkiuose ir šeriami ekologiškais pašarais.

„Viena, ekologiškai užaugintos daržovės, apie jų sveikatai palankumą kaip ir neabejojama, jei jos bus šviežios ir sezoninės. Jeigu jas valgysime šviežiai ruoštas, terminio apdorojimo metu jų maistinių savybių nesugadinsime. Jei paruoštas patiekalas remsis sveikatai palankios mitybos principais, tuomet ekologiškumas – vienas iš sveikatai palankumo kriterijų. Tas pats galioja grūdams, medui, džiovintiems vaisiams ir riešutams, šviežiai mėsai ir žuviai (išimtis laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktai negali būti laikomi ekologiškais), kiaušiniams, pienui ir raugintiems pieno produktams. Visai kas kita, ekologiški perdirbti maisto produktai“, - komentuoja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Perdirbtas ekologiškas maistas – dažnu atveju nėra sveikatai palankus

„Žmogus nusipirkęs ekologiškos rūkytos dešros ar ekologiškų sausainių tikisi palankumo sveikatai, jų dažnai suvartoja daugiau nei įprastinių, juk ekologiška, o norimo efekto nėra. Nekalbu, jei ekologiška rūkyta dešra užgeriama ekologiška degtine, kuo tai geriau, o gi net blogiau, nes tie, kas ekologiškumą sutapatina su sveikumu gali alkoholio išgerti ženkliai daugiau nei įprastinio, juk ekologiška! Tai tas pats alkoholis, jo cheminė formulė C2H5OH nepasikeičia nuo ekologiškumo statuso“, - teigia sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Gamtos vaizdai, paukščių čiulbėjimas, nuostabus oras ir dar žodžiai, kuriuos cituoju: „stebėkite ženklus, jie padės suprasti, kas tikra…Iš ekologiškų grūdų…Tyro vandens…Filtruota per liną…Nepaprastai švelnaus skonio…Paženklinta…”. Kas tai? O gi sertifikuota ekologiška degtinė. Ar gi neviliojančiai skamba? Juk vartojant ne bet kokią, o ekologišką degtinę, gal ne tik kad nieko tokio, bet sveikatai palanku?! Juk grūdai – ekologiški, vanduo – tyras ir dar filtruota ne per šiaip medžiagos skiautelę, o – liną! Būkite budrūs, tai taip pat degtinė ir daro tokią pat žalą organizmui.

Ekologiškas ar įprastinis perdirbtas maistas vienas ir tas pats – tai nebūtinai sveikatai palankus maistas. Taip, pagamintas pagal Europos sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, taip, jo žaliavos ne mažiau nei 95 proc. ekologiškos, taip, ekologinėje gamyboje nėra leistina naudoti saldiklius, konservantus, skonio ir kvapo stipriklius. Bet perdirbtų ekologiškų maisto produktų maisto sauga ir kokybė nėra aukštesnė nei įprastinių. Nėra veinareikšmiškų įrodymų, kad ekologiškame maiste yra daugiau maistinių medžiagų. Mokslinių tyrimų metu retai randama daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų ar antioksidantų, o jei randama, tai atsitiktiniais atvejais.

Rafinuotas cukrus, riebalai, rafinuoti grūdai gali būti naudojami ekologiškų produktų gamyboje tik ekologiški, tačiau jų kiekis nėra kontroliuojamas t.y. gali būti gaminamas labai kaloringas, riebus, daug cukraus ir druskos, mažai skaidulinių medžiagų turintis ekologiškas maisto produktas. Daugelis mano, kad ekologiškas maistas mažiau perdirbtas, ne, tokie reikalavimai ekologinei gamybai nėra keliami, tik nurodyta teisės aktuose, kad pirmenybė turi būti teikiama biologiniams, mechaniniams ir fiziniams metodams. Jei vertintume sudedamųjų dalių sąrašą, perdirbto ekologiško ir įprastinio produkto skirtumus rastume ne visada.

„Palyginimui, ekologiškas ir įprastinis saldintas jogurtas, kuris sveikatai palankiau? Jeigu pagrindinė sudedamoji dalis pasterizuotas, homogenizuotas, dezodoruotas – pienas, o antra sudedamoji dalis rafinuotas cukrus, vienu atveju tai ekologiškos žaliavos kitu atveju įprastinės, o kas lieka iš jų ekologiškumo po perdirbimo, pridėjus tiek cukraus, kad bendras cukrų kiekis daugiau nei 15 g šimte gramų produkto, ar tai sveikatai palanku? Nekalbama apie cukraus rafinavimą ar pieno pasterizavimą. Gal ateityje vietoj ekologiško pieno bus dedami vien ekologiški pieno milteliai, juk teisės aktai nedraudžia. Blogiausia tai, kad rūpi atitikimas teisės aktams, sertifikato gavimas, pardavimai. Juk be cukraus neperka, juk vaikai nevalgo, o ką rekomenduoja sveikatos specialistai nesvarbu. Vieni rekomenduoja, kiti negirdi, o gal girdėti nepalanku? Kur dar jogurto tinkamumo vartoti terminas, kuris gali būti ilgesnis nei mėnesis? Suprantama, ekologiškų produktų teisės aktai nėra pažeisti, bet gana vilioti vartotojus su žaliomis pakuotėmis, skraidančiais žaliais lapeliais ir gamtos vaizdas, kai gamtos tiek pat, kiek Niujorko centrinėje gatvėje“, - sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Pagrindinė ekologiškų produktų perdirbimo sąlyga, kad ekologiškos žaliavos nesusimaišytų su įprastinėmis ir būtų užtikrintas atsekamumas nuo lauko iki vartotojo. Ekologiškų maisto produktų kaloringumas, maistingumas, kenksmingų medžiagų susidarymas perdirbimo metu nėra išskirtinai kontroliuojamas ir žmogaus sveikatai palankumas nėra visapusiškai įvertintas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Nors jonizuojanti spinduliuotė draudžiama, tačiau rūkymas, terminis apdorojimas aukštose temperatūrose – leistina. Nėra kontroliuojama – akrilamidai krakmolinguose produktuose, transizomerų riebalų rūgštys, aflatoksinai, heterocikliniai aminai mėsoje ir žuvyje, daugiau nei įprastiniuose produktuose.

„Perdirbtų ekologiškų maisto produktų sveikatos palankumas turėtų būti gamintojų siekiamybė, perdirbant būtina atsižvelgti į sveikatos specialistų rekomendacijas ir iš esmės sveikatai nepalankus maistas, mano manymu, neturėtų būti ženklinamas ekologiškų produktų ženklu, kaip bulvių traškučiai su daug druskos ir riebalų“, - įsitikinusi R. Bogušienė.

Kokie dar egzistuojantys mitai apie ekologiškus maisto produktus?

Dažnas vartotojas teigia, kad ekologiškas maisto produktas – „užaugintas kaime“, „natūralus“, „užsiauginau pats“ ir pan. Ne, tai nėra ekologiško maisto produkto apibrėžimas. Natūralus gali būti tik mineralinis vanduo, kvapiosios medžiagos ir vaisių bei uogų vynas, net medus negali būti įvardinamas kaip natūralus. Ekologiškas maisto produktas – tai pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus pagamintas produktas, kurio visi technologiniai etapai nuo lauko iki stalo turi būti nepriklausomoje kontrolės sistemoje ir tik gavus sertifikatą galima vadinti produktą – ekologišku.

Jei užsiauginote patys, ar pirkote iš ūkininko tai nereiškia, kad toks maistas ekologiškas. Jei užsiauginote patys, puiku, bet ekologišku vadinti galima, tik gavus sertifikatą. Fiziniai gamybos patikrinimai vykdomi ne mažiau nei vieną kartą per metus. Sertifikatas pagamintiems ekologiškiems maisto produktams paprastai galioja metus.

„Dėl skonio nesiginčijama, tikrai pasitaiko, kad ekologiški bananai skaniau nei įprastiniai, ar ekologiškos grikių kruopos kvapnesnės ir skanesnės nei įprastinės. Bet čia vertinimo rodiklių nėra, kiekvienam individualu“, - sako R. Bogušienė.

Mitas, kad gaminant ekologiškus maisto produktus reikia naudoti įrangos plovimui „ekologiškas“ valymo ir plovimo priemones, tiesa, kad tinka visos valymo, plovimo ir dezinfekavimo priemonės, kurios leidžiamos naudoti maisto pramonėje, išskyrus ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose yra leistinų priemonių sąrašas. Ekologiškų maisto produktų pakuotės turi atitikti privalomuosius maisto saugos ir kokybės reikalavimus, bet nėra reikalavimo, kad pakuotės būtų „ekologiškos“ ar „greitai suyrančios“. Ekologiškus maisto produktus reglamentuojantys teisės aktai neapima šiukšlių rūšiavimo.

„Daugelis mano, kad atliekami cheminiai tyrimai kiekvienos ekologiškos žaliavos ar produkto dėl pesticidų, hormonų likučių, genetiškai modifikuotų organizmų, neleistinų maisto priedų panaudojimo ekologiškame produkte, tai nėra tiesa. Kontroliuojamas visas technologinis procesas, atskyrimas ir atsekamumas ekologiško produkto dokumentiškai, o tyrimai atliekami pasirinktinai, nustačius galimą riziką, užterštumą neekologiškais ar įtariant panaudojus neleistinas medžiagas ekologinėje gamyboje. Taip pat pagal teisės aktus, reglamentuojančius ekologiškų produktų gamybą, būtina paimti bandinių ir juos ištiria iš ne mažiau kaip 5 proc. visų kontroliuojamų ūkio subjektų pagal riziką.

Atskirti ekologišką nuo įprastinio nėra 100 proc. garantijos, nes laboratorijų tyrimai gali pasakyti kiekį, tik žinant, pavyzdžiui, norimo ištirti pesticido rūšį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad tiriant konkretų pesticidą skirtingose akredituotose laboratorijose, jų rezultatai skiriasi. Taigi nuolatinė kontrolė, neplaniniai patikrinimai ir paties ūkio subjekto sąmoningumas gali užtikrinti sintetinių medžiagų nebuvimą ekologiškuose maisto produktuose“, - aiškina ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė Raminta Bogušienė.