Vilnietę Kristiną galima vadinti tikru pamestų šunų išsigelbėjimu ir viltimi. Mergina savanoriauja „SOS gyvūnai“ organizacijoje, savo namuose priglaudžia tuos, kurie netelpa prieglaudoje, tuos, kuriems reikia ypatingos priežiūros arba laikinos globos. Nuolatinė Kristinos augintinė yra žavioji Doli, kuri pati kažkada buvo niekam nereikalingas gatvės šuniukas.
Doli yra labai draugiška, žaisminga, noriai bendrauja su laikinais namų gyventojais – priglaustais šunimis. Dažnai ji užleidžia jiems ir savo ėdalo dubenį, ir guolį. Prieš daugiau nei metus ją Kristina pasiėmė iš prieglaudos: „Prieš tai turėjau šunį, kurį priglaudžiau iš gatvės. Jis išgyveno 11 metų. Buvo labai gaila, kad teko atsisveikinti. Labai greitai atsirado Doli. Ją taip greitai po pirmojo šuns netekties priglaudžiau dėl to, jog tiesiog buvo proga išgelbėti gyvybę.“
„Jos istorija labai trumpa. Ją mažą, pusės metų, rado beklaidžiojančią po turgų. Nuvažiavusios su mama į prieglaudą pamatėme, kad Doli labai panaši į buvusį mūsų šunį. Pradžioje ji buvo visai kitokia, daug miegojo, nežaidė, aš net mamai guodžiausi, kad toks jaunas šuo, o toks niūrus, liūdnas. Po kurio laiko ji atsigavo, tapo judresnė, drąsesnė.“
Būtent energingas šuns charakteris sukelia kelias problemas. Pirmoji – šuo, net trumpam paliktas, jaukia namus, griaužia viską, kas patenka į jo akiratį. „Aš ją vadinu „madiste“, nes jau ne vieną porą batų yra sugraužusi. Ji atsidaro spintą ir pasiima po vieną batą iš skirtingų porų. Grįžusi viename buto kampe randu aukštakulnį, kitame sportinį batą.“
Šunų elgsenos specialistė Skaistė Skibiniauskaitė pirmiausia pastebi bene didžiausią problemą – jaunas ir energingas šuo yra neužimtas nei fiziškai, nei protiškai. Tokių atvejų specialistė pastebi 9 iš 10, tad ši problema viena iš populiariausių tarp šunų augintojų. „Visos bėdos dėl graužimo ir netvarkos kyla būtent dėl to, kad šuo turi per daug energijos.“
Antroji – dažnai Doli apšlapina lovą, nors būna ką tik išvesta į lauką. Mergina pasakoja, kad tokiais atvejais negali pykti ant šuns ar jo sudrausminti, nes nepagauna jo, atliekančio patį veiksmą.
„Šlapinimosi problema kyla dėl to, kad Doli trokšta šeimininkės dėmesio, kadangi tai daro ne palikta viena namuose, o tada, kai šeimininkė yra užsiėmusi namuose. Šuniui nėra svarbu, koks skiriamas dėmesys, kai jo trūksta, ar subarimas, ar kalbinimas, ar mylavimas ir bučiniai. Doli pridariusi ant sofos sulaukia Kristinos dėmesio, jos tikslas pasiektas.“
Norėdama išvengti nelauktų balučių šeimininkė turėtų pasirūpinti, kad šuo turėtų ką veikti, kai ji bus užsiėmusi savo darbais. Kitas galimas sprendimo būdas – visiškas tokios situacijos ignoravimas šuns akivaizdoje. „Jei pamatėte paliktą balutę, be emocijų, nežiūrėdami į šunį ją išvalote ir einate toliau veikti tai, ką veikėte. Bet kokią reakciją (juoką, bumbėjimą, dūsavimą) šuo vertins kaip dėmesio jam rodymą ir toliau šlapinsis ant lovos.“
Skaistė taip pat pastebi, kad Kristinos šuo yra intelektualus, noriai bendraujantis, pavydus, bet pavydą kitiems šunims išreiškia subtiliai, gražiai juos nuvydama nuo svečių ar savo šeimininkės.
Kalbėdamasi su dresūros specialiste Kristina prasitaria, kad jos mamos šuo, kuris šiuo metu gyvena kartu su ja, ypač jautriai ir neigiamai reaguoja į vyrus. „Baimė vyrams yra glaudžiai susijusi ir su priešinga situacija, kad drąsūs šunys linkę vyrų klausyti labiau nei moterų. Priežastis labai paprasta – iš prigimties vyrų energetika dažniausiai būna stipresnė nei moterų. Jie atrodo autoritetingesni. Todėl silpnos psichologijos šuo demonstruoja nuolankumą, jis elgiasi kaip žemiausios gaujos grandies narys – rodo visišką nuolankumą ir prašo kuo mažiau kontakto“, – pasakoja Skaistė.
„Dar vienas dalykas, kurį pastebėjau atėjusi. Mums įėjus ji pirmoji pradėjo loti, tada prisijungė kiti šunys. Tuo metu tu ją laikei ir glostei bandydama sudrausminti. Tu sakai „ša“, bet tavo kūno kalba sako „oi, kokia tu šaunuolė“. Tu jai suteiki prieglobstį ir tokiu savo elgesiu paskatini dar labiau loti ir tai daryti kiekvieną kartą, kai kažkas įeina į jūsų namus.“
Norėdami nubausti šunį arba parodyti, kad netinkamas jo elgesys turi pasekmių, šunų augintojai turi atimti tai, kas šuniui yra smagiausia. Kristinos šuns atveju – tai laisvė ir galėjimas bendrauti su šunimis, todėl įsismarkavusį šuniuką galima atskirti nuo kitų šunų. Jokiu būdu bausmė neturi būti fizinė.
„Taip pat svarbus dalykas, kurį pastebiu Kristinos namuose, yra tas, kad čia šiuo metu gyvena trys šunys. Esant tokiam šunų skaičiui jie pradeda formuoti gaują. Kalbu ne apie hierarchiją, o apie medžioklės principus. Jei dabar namuose esantys trys šunys suformuos tvirtą gaują, jie taps viršesni už Kristiną, o tai yra ne į naudą“, – pasakoja S. Skibiniauskaitė.
„Tokios situacijos galima išvengti, jei pradedamas formuoti tinkamas ryšys tarp šeimininko ir lyderio, šiuo atveju tarp Doli ir Kristinos. Tam reikia pasitelkti kontrolę, nesuteikti prieglobsčio, kai šuo elgiasi netinkamai, negirti jo nei žodžiu, nei veiksmu, kai tam nėra reikalo. Vėlgi gali būti taip, kad Doli yra energetiškai stipresnė ir aktyvesnė nei Kristina, tokiu atveju vienas iš pagrindinių Kristinos tikslų – priversti šunį manyti, kad iš tiesų Kristina yra dominuojanti asmenybė.“
Kristina pasakoja, kad neretai iš tiesų pasijaučia silpnesnė už Doli, nes augintinė daro ką nori, visada pasiekia savo nepriklausomai nuo šeimininkės elgsenos.
„Visas aptartas problemas galima išspręsti arba bent jau stipriai sumažinti, jei sistemingai pritaikomi keli žingsniai: pirmasis – nuvarginame šunį tiek fiziškai, tiek psichologiškai; antrasis – tvirtai ir griežtai kontroliuojame šuns elgesį; trečiasis – pagyrimai, glostymas ir mylavimas.“
Svarbu prisiminti ir suvokti, kad faktas, jog suteikiate šuniui kontrolę, nėra jo skriaudimas ar engimas. „Jeigu aš esu lyderis, turiu rūpintis maistu, saugumu, pasirūpinti šiltais namais ir pan. Kai gaujoje esu žemesnis narys, man belieka mėgautis ramiu gyvenimu. Kai šuniui suteikiate kontrolę ir kai kontroliuojate jo veiksmus ir norus, šuniui nebelieka dėl ko nerimauti, jaudintis.“
Kristinos istorija įrodo, kad priglausti beglobiai šunys neretai būna draugiški, protingi, žaismingi ir moka džiaugtis gyvenimu. Kita vertus, nepriklausomai nuo šuniuko veislės ar dydžio reikia prisiminti, kad dresūra ir auklėjimas yra reikalingi visiems mūsų keturkojams draugams.