Pagal dvaro etiketą, maistas buvo tiekiamas du kartus per dieną. Pirmiausia valdovas su dvariškiais sėsdavo prie pusryčių stalo. Sąskaitų knygose šis metas lotyniškai įvardijamas „Prandium“. Pusryčiai būdavo tarp 9–12 valandos. Pietūs, arba „Cena“, buvo valgomi tarp 15–18 valandos. Rečiau ir labai negausiai buvo ruošiama (jei iš viso ruošiama) vakarienė, arba „Collatio“.
Pusryčių ir pietų valgiai mažai kuo skyrėsi: buvo tiekiama sriubos, mėsos ar žuvies kepsnių, košių, daržovių. Neaišku, kokia tvarka valgiai dėti ant stalo. Bent jau Europoje vyravo paprotys visus patiekalus nešti iš karto, pabrėžiant maisto gausą bei įvairovę.
Matyt, panašiai elgtasi ir LDK valdovų dvare. Žygimanto Augusto dvare kasdien pusryčiams ant stalo buvo tiekiami 22–24 skirtingi patiekalai, o pietums – 16–18. Ant Zigmanto Vazos stalo kasdien padėdavo po 177 pusdubenis įvairių patiekalų. Neskaičiuojant gėrimų ir importinių prieskonių, per savaitę XVII a. pradžioje valdovo ūkvedžiai virtuvės reikmėms išleisdavo per 900 auksinų.
Leidykla „Terra Publica“ visus norinčius sužinoti negirdėtų faktų ir istorijų apie maisto ir mitybos kultūrą Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų kviečia į knygos „Prie stalo visa Lietuva“ pristatymą.
Renginys „Prie stalo visa Lietuva – istoriniai pašnekesiai apie Lietuvos maisto kultūrą“ vyks Vilniaus knygų mugės metu, penktadienį (vasario 26 d.), 15 val. konferencijų salėje 5.1.
