„Sportas – puikus būdas stiprinti imuninę sistemą, tačiau, ar galima sportuoti jau susirgus, vieningo atsakymo nėra. Jei pasireiškia lengvi peršalimo simptomai (skauda gerklę, ašaroja akys, bėga nosis), lengva fizinė veikla nėra žalinga sveikatai ir manoma, kad netgi gali padėti išvalyti kvėpavimo takus. Vis dėlto, prasidėjus kosuliui, raumenų skausmams, pakilus temperatūrai ar esant bendram silpnumui, rekomenduotina pailsėti ir vengti aktyvumo. Šie simptomai rodo, kad organizmas sunkiai kovoja su infekcija, taigi reikėtų leisti organizmui atsigauti ir sustiprėti“,- pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.
Specialistės teigimu, peršalus taip pat nederėtų eiti į sporto klubą – tai virusinis susirgimas, kuriuo lengva pasidalinti su kitais. Intensyvios treniruotės gali būti tęsiamos praėjus kelioms dienoms po peršalimo ligos simptomų išnykimo. Jokiu būdu nerekomenduojama sportuoti, vartojant vaistų nuo peršalimo, turinčių slopinančių medžiagų.
Sportas ir peršalimas: moksliniai tyrimai
Amerikos sporto medicinos koledže buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 50 savanorių. Pusė dalyvių buvo užkrėsta lengvu virusinės kvėpavimo takų infekcijos štamu. Dalyviai buvo stebimi 10 dienų. Visi jie visą ligos laikotarpį kasdien sportavo: dalis jų intensyviai (lengvasis kultūrizmas), dalis – bėgiojo ir sportavo treniruoklių salėje, rašo portalas grippe.su.
Grupė tiriamųjų, užkrėstų virusu, ir sveiki studentai, kurie saikingai sportavo, pasveikdavo vienodai. O ta savanorių grupė, kuri ligos metu aktyviai užsiėmė lengvuoju kultūrizmu, sveiko lėtai, jiems prireikė daugiau laiko, kad organizmas atsigautų po ligos.
Šio tyrimo išvados: saikinga fizinė apkrova (aerobika, bėgiojimas, treniruokliai, joga ir pan.) nesukelia komplikacijų.
Tačiau šiam tyrimui ir jo išvadoms pritarė ne visi. Pagrindinis kontrargumentas: tiriamieji buvo užkrėsti silpnu viruso štamu, o realiomis sąlygomis virusai žmogaus organizmą veikia daug agresyviau.
Profesionalus sportas: kontraindikacijos
Profesionalūs sportininkai turi taisyklę „aukščiau kaklo“. Tais atvejais, kai liga susitelkusi aukščiau kaklo lygio (sloga, peršti gerklę), sportuoti galima. Seniai nustatytas faktas, kad užgulta nosis po treniruočių atsikemša ir kvėpuoti tampa lengviau. Tais atvejais, kai liga „žemiau kaklo“ (skauda raumenis, krūtinės skausmai ir pan.) – sportuoti negalima.
Absoliuti kontraindikacija sportui – pakilusi temperatūra. Taip pat profesionalias treniruotes reikia atidėti esant šiems simptomams: uždegimai, skausmai, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, sunkumas kojose ir rankose, raumenų skausmas. Esant šiems simptomams draudžiamas net apšilimas ir paprasčiausi pratimai.
Sportas ir peršalimas: neprofesionalai
Profesionalius sportininkus visada stebi kvalifikuoti gydytojai, kurie tiksliai nustato, ar sergant konkrečia liga jiems galima, ar negalima sportuoti. Ar galima sportuoti peršalus? Kaip neprofesionalui nuspręsti, ar galima sportuoti, kai nėra galimybės pasikonsultuoti su gydytoju?
Egzistuoja du priešingi moksliškai pagrįsti požiūriai į mėgėjišką sportą.
1 nuomonė. Sportinės apkrovos draudžiamos esant bet kokiems ligų simptomams: čiauduliui, kosuliui, lengviems negalavimams, kai nosis užgulta ir pan.
2 nuomonė. Jei žmogus jaučiasi gana gerai ir toliau gyvena įprastu režimu, vaikšto į darbą ar mokslus – treniruotės leidžiamos.
Tačiau visi gydytojai sutaria dėl absoliučių kontraindikacijų, kada peršalus sportuoti draudžiama:
1. Aukšta temperatūra. Pakilusi temperatūra parodo, kad organizme vyksta uždegiminiai procesai. Sportuoti, kai yra uždegimas, negalima!
2. Gripas. Sergant gripu organizmas būna labai išsekęs – po šios ligos organizmas atsigauna per beveik 2 mėnesius! Ūmiu ligos laikotarpiui sportuoti draudžiama. Pasveikus gydytojai rekomenduoja dar 2 savaites sumažinti treniruočių intensyvumą. Ypač pavojingos gripo komplikacijos, kurios gali paskatinti lėtines širdies ar inkstų ligas, jei sirgdami gripu neišsigulėjome.
3. Kosulys – krūtininis, intensyvus – tokiu atveju sportuoti draudžiama.
4. Sąnarių, raumenų skausmai, jausmas, kad laužo kaulus.
5. Nėra jėgų. Jei organizmas išsekęs ir reikalauja poilsio, neprotinga jį apkrauti. Jei peršalus juntamas silpnumas, nuovargis – treniruotę reikia praleisti.
Sportas: sveikatos stiprinimas
Plačiai žinoma, kad sportuojant peršalimo ligų, tarp jų ir gripo rizika sumažėja 50 proc. Gydytojai tai aiškina tuo, kad fizinės apkrovos stiprina imunitetą, kraujyje daugėja leukocitų, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, patekusiais į organizmą.
Kokie paprasti pratimai padeda apsisaugoti nuo peršalimo?
• Kasdienis bėgiojimas gryname ore arba vaikščiojimas pėsčiomis – 30 min.;
• aerobikos treniruotės kas antrą dieną;
• joga;
• tempimo pratimai;
• Tae Bo treniruotės (aerobika su rytų kovos menų elementais);
• Tai Či (lėta kinų gimnastika, tinka visiems amžiaus tarpsniams);
• vandens aerobika.
Peršalimo sezonu gydytojai rekomenduoja vartoti imunostimuliatorius (pavyzdžiui, spiritinę ežiuolės ištrauką) ir vitaminų bei mineralų kompleksus, kad imunitetas sustiprėtų.
Sportas ir peršalimas: derinkite protingai
Jei nėra absoliučių kontraindikacijų sportui, o peršalę nejaučiate sunkių simptomų, treniruotis galima.
Kaip nepakenkti sveikatai? Peršalus ir norint sportuoti, reikia laikytis kelių taisyklių.
Sutrumpinkite treniruočių trukmę
Treniruočių trukmę rekomenduojama sumažinti 30–50 proc. Pavyzdžiui, jei paprastai sportuojate 1,5 valandos, peršalę sportuokite 40–60 min.
Sumažinkite treniruočių intensyvumą.
Susirgus treniruočių intensyvumas turi sumažėti 50 proc. Pavyzdžiui, kiekvieną pratimą galima kartoti perpus mažiau kartų, perpus sutrumpinti laiką, praleidžiamą ant kiekvieno treniruoklio, arba sumažinti krūvį.
Galima padaryti apšilimo pratimus, aerobikos ar žingsnių aerobikos pratimus, pabėgioti ant takelio.
Peršalus negalima daryti jėgos pratimų
Mokslininkai nustatė, kad sergant gripu ir peršalus sumažėja anabolinių procesų raumenyse. Kai organizmas apkraunamas esant sulėtėjusiam anabolizmui, raumenų masė nyksta.
Reikia leisti organizmui atsigauti po ligos
Pasveikus krūvis didinamas palaipsniui. Pirmą savaitę treniruočių intensyvumas didinamas iki 50-70 proc., antrą savaitę palaipsniui iki 75-90 proc. Treniruotis įprastu režimu galima pradėti trečią savaitę po ligos. Po ligos rekomenduojama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus.
Vartokite daug skysčių
Peršalus organizmui reikia daug skysčių. Treniruočių metu rekomenduojama kas 15 min. gerti šiltą valytą vandenį.
Svarbus visavertis poilsis
Norint greičiau pasveikti, rekomenduojamas visavertis poilsis – po treniruočių sergančiam organizmui reikia ramybės ir užtektinai miego.
Atsargumas po treniruočių
Po fizinių apkrovų kelias valandas imunitetas būna susilpnėjęs. Pasistenkite nesušalti, nebūkite ten, kur daug žmonių.
Moralinis treniruočių aspektas
Dauguma peršalimo ligų yra priskiriama ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms – virusinėms infekcijoms. Ūmiu ligos laikotarpiu ligonis į aplinką skleidžia virusus (čiaudėdamas, kosėdamas, prakaituodamas). Sportuojant uždaroje erdvėje (sporto salėje), kyla pavojus užkrėsti kitus sportuojančiuosius, trenerius ir personalą.
Patarimas. Vargu ar jums bus patogu sportuoti su veido kauke. Ko gero, sergant ūmia virusine kvėpavimo takų infekcija, padoriausia būtų praleisti treniruotę arba, jei jaučiatės neblogai, sportuoti namuose.
Kaip derinti sportą ir peršalimą?
Nesportuokite, jei kūno temperatūra pakilusi, jaučiate silpnumą ir skausmą. Kai sergate, sportuokite trumpiau ir ne taip intensyviai kaip esate įpratę.
