Jei interneto paieškoje įvesite angliškai Lean&Green (taip vadinasi aplinkosauginis arba Žaliasis Lean) absoliuti dauguma rezultatų bus kavinių arba maisto papildų tema. Tik prieš keletą metų JAV atsirado nauja Lean kryptis Lean&Green (toliau – Žaliasis Lean).
Lietuvoje jis žengia pirmuosius žingsnius. Juo siekiama apjungti aplinkosaugą ir Lean į vieną sistemingą efektyvumo didinimo įrankį.
Žaliojo Lean tikslas – padidinti pelną arba sumažinti išlaidas ištekliams ir aplinkos apsaugai. Žaliasis Lean perima vertės logiką, pagal kurią veiklos suskirstomos į vertę kuriančias ir nekuriančias.
Vertę kurianti veikla – naudingas klientui ir įmonei aplinkos apsaugos teisinių reikalavimų įgyvendinimas, žaliavų/išteklių sunaudojimas sukuriant klientui reikalingus produktus/paslaugas.
Nevertinga veikla yra žaliavų/išteklių pereikvojimas, aplinkos apsaugos administravimas bei nenaudingas klientui ir įmonei aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas.
Taigi, jei Lean siekia sumažinti broko kiekį, tai Žaliasis Lean – atliekas. Jei Lean siekia sumažinti pusgaminių kiekius sandėliuose, efektyviai išnaudoti įrengimus, tai Žaliasis Lean – pasiekti 100% žaliavų sunaudojimą su minimaliomis energijos sąnaudomis.
Pavyzdžiui, jei turėsime nereikalingo ploto, reikės daugiau energijos nei reikia sunaudoti apšvietimui, šildymui ar vėsinimui/šaldymui. Jei bus daugiau klaidų – daugiau bus transportuojama pusgaminių, bus ir didesnės emisijos.
Taigi, Lean ir aplinkosauga yra greta ir kuo organizacijoje yra daugiau Lean, tuo ji „žalesnė“. Vadinasi, Lean yra tiesioginė pagalba aplinkos apsaugai.
Tačiau ar aplinkos apsauga gali pagelbėti tobulinant Lean?
Taip. Jei Lean remiasi 7 iššvaistymų metodu – tai, siekiant nustatyti aplinkosauginių patobulinimų vietas, naudojami Ekoiššvaistymai. Jų taip pat yra 7: energijos naudojimas, atliekos, vandens naudojimas ir nuotekos, medžiagos/žaliavos, transportavimas/CO2, oro tarša/emisijos, cheminės medžiagos.
Pagrindinė Žaliojo Lean nauda – veiklos efektyvumo įvertinimas aplinkosauginiu požiūriu. Jį atlikus galima tiksliai nustatyti:
A) kokia dalis iš visų perkamų resursų (energijos ir žaliavų) yra sunaudojama produkte,
B) kiek kainuoja produkto gamyba viso vertės kūrimo metu,
C) kiek iš tikrųjų lėšų reikia produkto gamybai, o kiek yra išeikvojama veltui.
Lietuvoje įprasta aplinkosauginius reikalavimus sutikti priešiškai. Žaliasis Lean leidžia ne tik juos įgyvendinti, bet ir gauti iš to finansinės naudos.
