Suka skirtingomis kryptimis
Pasikalbėjus su KTU ir VDU rektoriais tapo akivaizdu: vieno bendro universiteto idėja dar labai trapi ir artimiausiu metu ji netaps kūnu. Abiejų įstaigų vadovai skirtingai mato aukštojo mokslo įstaigų perspektyvas.
Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai jau nusprendė konsoliduoti abu universitetus, o naujajai įstaigai pasirinko istorinį Lietuvos universiteto pavadinimą. Pirmieji studentai į naująjį universitetą būtų priimti 2020 m. rugsėjo 1 d. Praėjusių metų pabaigoje KTU įsigijo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.
VDU pernai pasiūlė universitetų bendradarbiavimo modelį – universitetų klasterį. Pasirašytas bendradarbiavimo protokolas, kuriame numatyta, jog klasteryje dalyvautų ne tik VDU, bet ir Lietuvos edukologijos bei Šiaulių universitetai. Diskusijos vyksta ir su Klaipėdos universitetu.
Neranda bendros kalbos
KTU rektorius Petras Baršauskas „Savaitraščiui Kaunui“ teigė, kad yra įsitikinęs, jog anksčiau ar vėliau Kaune turės likti vienas universitetas. „Kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus, skaičiuojantis ir sekantis Europos demografines tendencijas bei kryptis, tai supranta“, – rėžė P. Baršauskas.
Jis teigia siekęs visų Kauno universitetų konsolidacijos. „Buvau susodinęs kartu visų penkių universitetų atstovus. Du pabėgo iš karto. O VDU pusantrų metų imitavo jungimąsi. Daugiau neturiu laiko prie to grįžti. Jie eina savais keliais, ir tegu“, – kalbėjo P. Baršauskas.
P. Baršausko teigimu, nesutapo KTU ir VDU požiūriai į galimą susijungimą. „Aš kalbu apie kokybę, o VDU kalba tik apie išgyvenimą. Jiems svarbu išgyventi, o mes kalbame apie geriausius centrus, geriausių mokslo ir studijų jėgų konsolidaciją. VDU stengiasi išlikti atskiru vienetu, aš taip nesistengiu“, – aiškino jis.
Idėja – stambus universitetas
Rektorius pasikartojo: žiūrint strategiškai į ateitį, visi trys universitetai – KTU, VDU ir LSMU − turi susijungti į vieną. „Tai būtų galingas universitetas, atsvara ne tik Vilniaus universitetui, bet ir galimybė būti galingiausiam visame regione ne tik dydžiu, bet ir turiniu. Tada po vienu skėčiu atsirastų šios kryptys – inžinerija ir technologijos, medicina, verslas ir socialiniai bei humanitariniai mokslai, kuriuos mes ir patys turime, todėl VDU mums net nebūtinas. Bet jei ši idėja nepriimtina, per jėgą nieko nepadarysi.
VDU rektorius J. Augutis man sakė, kad negali atvirai kalbėti apie universitetų jungimąsi. Tada vėl lieka tik imitacija. Vėl kuriame butaforinius konsorciumus, kurie iš esmės neturi šansų. Tos konsorciumų idėjos valkiojamos jau 25 metai. Jos neturi perspektyvų“, – mano P. Baršauskas.
Ginčai dėl vardo
Galbūt nesutariama dėl socialinių ir humanitarinių studijų, kurias siūlo abu universitetai? „Pasakysiu atvirai. Iki tų dalykų, smulkesnių klausimų, mūsų kalba su VDU net neprieidavo. Nesusitardavome net dėl tokių niekinių dalykų kaip universiteto pavadinimas. Suveikia ambicijos, galbūt dar kažkas. Pokalbiuose vyraudavo ne turinio, ne esmės dalykai, bet ambicijos, kad būtinai pavadinimas turi būti Vytauto Didžiojo universitetas.
Kaip bendras junginys galėtų vadintis? Jau buvome sutarę, kad Lietuvos universitetas. Būtų atstatomas senasis pavadinimas, kuris buvo anuomet, tik universitetas aprėptų visas mokslo kryptis. Jis gali vadintis ir Kauno universitetas ar dar kaip nors. Tik Lietuvos universitetas skamba stipriau, su pretenzija į regioninį lyderį.
Jis teigė, kad paskelbus apie KTU, LSMU ir ISM integraciją, į naują junginį beldžiasi ir kitos mokyklos. „Durys visiems atviros. Svarbu norėti tapti geriausiais. Jei tam pritariama, tai susitarsime ir su kitais“, – mano P. Baršauskas.
Atsisakyti pavadinimo – keblu
VDU rektorius Juozas Augutis siūlo prisiminti Kauno universitetų istoriją. „Mūsų universitetas įkurtas 1922 m., jis pavadintas Lietuvos universitetu. 1930 m. buvo pervadintas Vytauto Didžiojo vardu.
Pavadinimas ir yra viena iš priežasčių, trukdančių KTU ir VDU bendrai veiklai. Bet bala nematė, tai nėra svarbus dalykas, tai − daugiau sentimentai. Nors tie žmonės, kurie atkūrė VDU, tarp jų ir išeivijos lietuviai, sunkiai suprastų, jei to pavadinimo atsisakytume“, – pažymėjo J. Augutis.
Grėsmė dėl Kauno statuso
LSMU yra visiškai atskira respublika. Tai − biomedicinos mokslai, kurių programos absoliučiai kitos, ir sujungimas su kitu universitetu ten nieko nepakeistų, studijos išliktų atskiros“, – mano J. Augutis.
Mokyklos – itin skirtingos
Jis pridūrė, kad VDU atsirado kaip trūkstama grandis Kaune, kuriame stigo humanitarinių ir socialinių mokslų studijų. „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas buvo per mažas šiai spragai užpildyti Kaune. Jis dirba dar kitokiu stiliumi nei KTU ar LSMU.
VDU artes liberales, t.y. laisvųjų menų universiteto idėja, sunkiai suderinama su technologiniais ar sveikatos mokslais. Net technologijos mokslai VDU yra ne tie tikrieji, ne medžiagotyros, statybos ar elektronikos dalykai“, – atkreipė dėmesį jis.
J. Augučio nuomone, skirtingų universitetų sujungimas sukeltų daugiau bėdų, nei išspręstų problemų.
„Galbūt vienintelė sinergija tarp KTU ir VDU įmanoma socialinių bei humanitarinių mokslų srityje. Abiejuose turime tos pačios srities studijų. Iš jų būtų galima padaryti vieną katedrą, sukurti didesnį studentų srautą. Tačiau reikėtų ne sujungti universitetus, o juos atskirti pagal funkcijas. Esu ilgai dirbęs KTU, žinau jį iš vidaus. KTU nėra būdinga plėtoti humanitarinių mokslų studijas. Būtų logiška, kad jos būtų sukeltos į vieną vietą, ir tai galėtų būti VDU“, – pastebėjo J. Augutis.
Kova dėl studentų
VDU rektorius pripažino, kad jį stebina KTU elgesys konkuruojant dėl studentų.
„Lietuva per maža, kad čia veiktų rinkos ir konkurencijos dėsniai. Lietuvoje universitetai turėtų užimti savo nišą ir konkuruoti su užsienio universitetais kaip vienas vienetas. Lietuvoje aukštosios mokyklos, pirmiausia KTU, pasidavė rinkodaros žaidimo taisyklėms ir į universitetus įnešė prekybos, reklamos dalykų.
VDU rektorius nepritartų bandymui Lietuvoje kurti dar vieną klasikinį universitetą. „Nemanau, kad tai – teisingas kelias, nes toks universitetas iš anksto būtų pasmerktas būti antruoju Lietuvoje, kadangi Vilniaus universitetas išlaikytų savo poziciją. Be to, Lietuvai būtų per daug tokių dviejų klasikinių universitetų. Galiausiai pralaimėtų jie abu.
Nuo to, kad sujungsime kelis universitetus, reitinguose gal ir pakilsime į kokią 250 vietą. Ne dydis lemia universiteto gerumą, o jo studijų kokybė ir finansavimas. Reitingai skaičiuojami universiteto kuriamą mokslinę produkciją dalijant iš universiteto darbuotojų skaičiaus. Dešimtukuose yra tie universitetai, kuriose studijuoja 10–20 tūkst. studentų. Tik susikoncentravę į atskiras sritis turime šansą pasiekti aukštesnių rezultatų ir konkuruoti užsienyje“, – mano J. Augutis.