Šiandien gan sudėtinga suvokti, ką tuo metu, iškart po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, reiškė šio muziejaus atidarymas. Muziejaus gimtadienio proga kviečiame pamatyti pirmąją Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotraukų galeriją ir susipažinti su jo keturiais laikotarpiais. Nuotraukų originalai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose.
Pirmasis laikotarpis – Karo „muzėjus“
Dar tebeskambantys Pirmojo pasaulinio karo atgarsiai, tebedžiūstantis rašalas ant Nepriklausomybės akto, ką tik pasibaigusios kovos su lenkais, bermontininkais ir vokiečiais, Art Deco stiliumi pradedančios pulsuoti multikultūrinės visuomenės gyvenimas – tokia buvo Lietuva prieš 95-erius metus, besisteigiant Vytauto Didžiojo karo muziejui Kaune.
Karo muziejus pradėtas steigti 1919 m. tuometinio vyriausiojo kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko įsakymu. Pirmąsias ekspozicijas užpildė iš kariuomenės dalinių gauti ir per kovas su lenkais ir bermontininkais atimti ginklai. Muziejaus (sodelio) teritorija paskubomis aptverta iš Kauno tvirtovės fortų atvežta tvora. Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 dieną, dalyvaujant visiems garsiausiems to meto politikams ir visuomenės bei kariuomenės atstovams.
Pirmasis muziejaus vadovas buvo gen. ltn. Vladas Nagevičius. Muziejaus vadovo pareigos buvo tik viena iš jo turėtų veiklų. V. Nagevičius buvo baigęs Archeologijos institutą ir Karo medicinos akademiją, todėl tarnavo gydytoju Rusijos karo laivyne. Jis laikomas ir dabartinės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos įkūrėju. V. Nagevičius 1920 m. tapo jauniausiu to meto Lietuvos generolu. Drąsiai galima laikyti šį žmogų ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėju ir iniciatoriumi. Jo dėka buvo pradėta kaupti archeologijos kolekcija, kurią jis pats ir surinko per kasinėjimus.
Muziejaus steigėjas ir pirmasis vadovas gen. Vladas Nagevičius teigė muziejaus tikslus esant glaudžiai susijusius su Lietuvos praeitimi, kovomis dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės ir svarbiausia – muziejus turintis tapti kariuomenės ir visuomenės jungtimi per tautos šventes ir iškilmes.
Antrasis laikotarpis – Vytauto Didžiojo karo muziejus
Vos įsikūręs muziejus subūrė visuomenę valstybinėms šventėms, Nepriklausomybės kovų pergalių ir praradimų, Motinos, Tėvo dienų minėjimams ir Naujųjų metų iškilmėms. Muziejui tapus svarbiu objektu reikėjo naujo pastato, todėl 1930 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines, padėtas naujo Karo muziejaus (kuriam suteiktas Vytauto Didžiojo vardas) pastato kertinis akmuo.
Muziejus per ketverius metus buvo pastatytas pagal prof. A. Dubeneckio projektą. Vytauto Didžiojo karo muziejus išlieka ypatingas tuo, kad jo pagrindinis pastatas buvo statomas būtent muziejui perkelti. Iki tol muziejai kurdavosi įvairiuose namuose, dvaruose ar mokyklose.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus architektūrinis sprendimas vaizduoja norą sutelkti žmones kovai už laisvę, o monumentalumas – nepamišti, kiek daug buvo paaukota, kad valstybė būtų laisva. Pastato geografinė vieta taip pat buvo svarbi: V. Nagevičius ir to meto visuomenės veikėjai kovojo už tai, kad muziejaus pastato sklypas būtų miesto centre, o ne užmiestyje.
Naujasis muziejaus pastatas išoriškai beveik nepasikeitė iki dabar, tačiau keitėsi muziejaus aplinka. Ilgą laiką aikštės centre stovėjo Laisvės statula. Vėliau ji buvo perkelta kairiau ir nuo to laiko „žiūri“ į miesto šiaurės vakarus. Dešinėje naujo muziejaus sodelio pusėje buvo pastatytas iš Lietuvos nepriklausomybės kovų vietose rastų akmenų sukurtas piramidės formos Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklas. Priešais paminklą pastatytas granitinis aukuras-antkapis Nežinomam kareiviui, palaidotam prie paminklo. Taip pagerbtas kovose žuvusiųjų prisiminimas. Sodelis tapo kauniečių ir miesto svečių lankoma vieta ir toks išliko iki šių dienų.
Trečiasis laikotarpis – Kariškai-istorinis ir Kauno valstybinis istorijos muziejus
Antrasis Pasaulinis karas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atėmė pavadinimą. 1940 m. uždraudus naudoti LDK ir kitų asmenų vardus muziejus vėl tapo Karo, o dar po mėnesio – Kariškai-istoriniu. 1941 m., valdžią perėmus vokiečiams, muziejuje apsilankė vokiečių istorikai ir muziejininkai. Kad ir ką šie „lankytojai“ planavo, įgyvendinti nespėjo – grįžusi sovietų valdžia muziejų pritaikė tarybinėms pergalėms minėti ir komunizmui šlovinti.
Sovietmečiu iš muziejaus pašalinti Lietuvos valstybingumo ženklai ir valdžiai nepalankūs eksponatai. Muziejus rengė parodas, nukreiptas prieš nacizmą ir aukštinančias sovietų valdžią. Steigtos ekspozicijos, tokios kaip Kapitalizmo, Tarybinio laikotarpio, Didžiojo Tėvynės karo ir Sporto vystymosi Tarybų Lietuvoje. Turbūt daugelis lietuvių prisimena ekskursijas į Kauno Valstybinį Istorinį muziejų – taip jis vadinosi iki nepriklausomybės atgavimo. Vytauto Didžiojo kapeloje Vytauto skulptūrą tuo laikotarpiu pakeitė komunizmo patriarchų skulptūros.
Ketvirtasis laikotarpis – Vytauto Didžiojo karo muziejus grįžta
Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. sausio 29 d. muziejui grąžintas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus vardas. Per keletą metų sugrąžinta didžioji dalis sovietmečiu išvežtų eksponatų. Muziejus vėl tapo patriotiškumo, kovų už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumo simboliu kariuomenei ir visiems lietuviams.
Vytauto Didžiojo vardu pavadintas muziejus išliko kaip monumentas Lietuvos laisvės kovoms. 1998 m. atidaryta Žuvusiems Laisvės Kovose pagerbti skirta kripta, kurios marmuro lentose įrašyti žuvusių kovotojų vardai. Muziejuje ir Sodelyje išlaikytos valstybės ir kariuomenės švenčių minėjimų tradicijos. Ilgai bendradarbiaudamas su kariuomene, 2006 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus tapo Krašto apsaugos ministerijos dalimi.
Norėdamas tapti kuo atviresnis visuomenei Vytauto Didžiojo karo muziejus per šią vasario 16-ąją kviečia visus norinčius nemokamai apsilankyti muziejuje ir dalyvauti diskusijoje, kurios metu bus pristatoma nauja muziejaus Didžiosios salės ekspozicijos koncepcija. Ją pristatys muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.
Muziejaus istorija nuotraukose:
