Pamatytumėt, kaip Barbara rauna iš vietos, kai įsėda į savo forduką. Mašinytės šonai nubrūžinti, visi bamperiai nutrinti. „Tie vairuotojai visai nebemoka važiuoti… Ir ko tik juos kursuose moko?“ – rimtai pradeda ir tuoj ima kvatoti Barbara. Ji prisipažįsta, kad automobilio jai reikia tik nuvažiuoti iki gretimo rajono pas brolį arba į parduotuvę. Net pas dukrą ji pati nebevairuoja, sako, kad tokiame sraute, o dar nuolatinėse spūstyse jai beviltiškai baisu. Tačiau iš vietos ji šauna kaip raketa… Mes toliau kalbamės apie jos šeimą.
Skubiai ištekėjusi, mama labai norėjo kurti namus. Graži, madinga, aukšta moteris nuotraukoje šypsosi. Tačiau beveik vienas po kito pasipylė vaikai. Pirmasis Barbaros brolis gimė labai nesveikas, todėl besilaukdama antrojo mama nutarė pasikviesti gydytoją. Iki antrojo pasaulinio karo, per jį ir dar gerokai po jo britės gimdė namuose. „Tu susirask internete serialą, jį kažkada rodė ir per TV, „Call a midwife“, – pataria ji. – Ten daug įdomių istorinių dalykų…“
Taigi, sumokėjusi 5 šilingus senais pinigais, dabar tai būtų apie 25 pensus, mama sulaukė daktaro, jis atėjo į namus, tačiau pamatęs, kad moteris dar greitai negimdys, pranešė, kad pasižadėjęs vakare eiti į svečius. „Atsiųsiu tau seselę“, – pasakė ir išvyko švęsti. 5 šilingų, žinoma, negrąžino. Tik 1948 metais Anglijoje pradėjo veikti NHS – nacionalinė sveikatos sistema, tačiau įprotis gimdyti namuose išliko. Vyresnysis brolis mirė jaunas – 24-erių metų – susirgo vėžiu. O jaunėlis, jis nuotraukoje iš kairės, dabar gyvena netoliese. Yra labai nagingas, kaime, kuris yra vos pusvalandis kelio už Londono, statosi jau antrą namą, jį taip pat išnuomos.
Barbara pasakoja, kad per karą ir dar ilgai po jo visi turėjo „Ration“ (rašin) – raciono – knygas. Kaip maisto talonus. Ją nešdavosi į parduotuvę, o pardavėjas, pasvėręs priklausiusius 4 oz – ounce – uncijas mėsos, kas yra truputį daugiau nei 100 gramų, įdėdavo į knygą antspaudą – „gauta“.
„Spouž, – sako Barbara, – this is a very small quantity“ – tai labai mažas maisto kiekis. 28-ą kartą išgirdusi tą jos spouž aiškinuosi, ką tai reiškia? Ji juokiasi ir žada pasitaisyti, nes tai jos ir šio rajono žargonas – suppose (supooouz) – tarkim… Tačiau nė karto nepasitaiso, tai ir nėra svarbu, nes aš jau žinau, ką tai reiškia.
Pasakodama apie tą nelemtą raciono knygą ir pardavėją, Barbara keliskart sako žodį – butter (batse) – sviestas, aš pagalvoju, kaip gi sviestas gali antspaudus dėti? Todėl perklausiu, pademonstruodama rankomis, tarsi tepčiau sviestą ant duonos. „Ne, – kvatoja ji, – aš sakiau butcher (Butše) – mėsininkas dėdavo antspaudą, jo niekaip ant duonos neužtepsi…“ Abiejuose žodžiuose jos „a“ ir „u“ yra beveik tokios pat…Ir kodėl tie britai taip taria, kodėl jie „nuėda“ žodžius, kaip išbadėję dar nuo antro karo?..
Savo tėvui Barbara negali atleisti nykios ir monotoniškos vaikystės. Domėjęsis tik paukščių ir šunų lenktynėmis, tėvas daug pinigų išleisdavo for pigeons (pidžins)– balandžiams. Galima pamanyti, kad esu netolerantiška, tačiau tas ir lietuviškų vyrų mėgstamas užsiėmimas – laikyti karvelius – man asocijuojasi su klaikiai skurdžiu darbininkišku rajonu, apšnerkštu kiemu, su daug gyventojų, kurie visi tarsi be užsiėmimo nuolat lauke ir dalyvauja vienas kito gyvenime… Kur aš tai mačiau? Vyrai švilpiniuodami gano savo karvelius, gena į karvelides, kurios visos, bent jau Lietuvoje, suręstos iš visokių parankinių priemonių – skirtingų lentų, panaudotų langų, faneros gabalų… bele ko.
Po galais, pasirodo, vyrai, nesvarbu kokioje pasaulio pasvietėje, mėgsta karvelius. O aš maniau, kad tai tik darbininkiško rajono privilegija…
Gražuolė Barbaros mama tiesiog prisitaikė prie vyro ir savo gyvenimo. Nes jei būtų panorėjusi skirtis, turėtų išeiti į gatvę su visais trims vaikais. O kur uždirbsi nuomai?
Įjunkau eiti pas Barbarą į svečius. Ji man ir kavos išverda…
Tą dieną išsiaiškinu, kuo skiriasi cup (cap) ir mug (mag). O ar jūs žinote? Mug belongs to workers – iš jų geria darbininkai per pietus, paaiškina Barba, nes jie dideli. O delikatūs kavos puodeliai privalo būti su lėkštutėmis – saucer (sose).
P.S.: Nepamirškite pakartoti žodžių, jei kurio nežinojote. Kartojimas – mokslų motina…
Tai – antrasis Daivos Budrienės tinklaraščio įrašas, publikuotas DELFI. Sekite tekstus DELFI Piliečio rubrikoje!