Ramiai laukdama dukters pasirodymo, mama tikėjosi, kad šioji, atėjus metui, pasisuks galva žemyn.
„Iš pradžių maniau, kad laiko dar daug ir kad tikrai viskas susitvarkys, tad dariau pratimus, kurie turėtų paskatinti vaikelį apsisukti savarankiškai. Savaitės bėgo, o vaikelis vis dar sėdėjo ir man gydytoja jau laukiantis 32-33 savaitę papasakojo, kad jei vaikelis neapsisuks pats, tada galima pabandyti jį apgręžti per pilvo sieną, tačiau tam aš turiu duoti savo sutikimą. Jei pavyktų, galėčiau gimdyti natūraliai, kas yra geriausia ir man, ir vaikui, nes mažiausia komplikacijų rizika. Vaikeliui apsisukus žemyn galva nebūtų priežasties Cezario pjūviui. Jei nepavyktų, galima būtų apsispręsti, ar geriau Cezario pjūvis, ar gimdyti natūraliai net ir esant netaisyklingai vaiko padėčiai, bet tai gali reikšti ir sudėtingesnį gimdymą, ir komplikacijas“, - pasakojo Erika.
Išgirdusi apie šią procedūrą, būsimoji mama ėmė internete ieškoti daugiau informacijos.
„Puoliau žiūrėti statistiką ir kas yra tas vaisiaus apgręžimas per pilvo sieną. Iš tikrųjų, didesnė tikimybė, kad procedūra pavyks, nei kad nepasiseks, be to, pamačiau ne vieną filmuką, kaip Skandinavijoje tokius apgręžimus daro, atrodo, per kelias minutes, visi linksmi ir laimingi, gydytojai juokauja, būsima mama patenkinta, jai glosto pilvą ir per 3 minutes vaikelis apsisuka. Ot tai procedūra! O ir tas „nepasiseks“ neatrodė labai baisus, nes, jei nepasiseks, tiesiog vaikelis liks savo padėtyje.
Bet tada pradėjau domėtis ir skaityti atsiliepimus apie procedūrą, kad ji nepaprastai skausminga, po to lieka mėlynių, o 1960-1970 m. buvo publikuota pranešimų, kad vaisius po procedūros mirė. Reikia pridurti, kad radau literatūros, kur parašyta, kad vėliau, patobulėjus medicininei įrangai ir diagnostikos būdams, atsirado būdų, kaip patikrinti vaisiaus būklę prieš, per ir po procedūros, tad, skelbiama, kad jau po dešimtmečio, nuo 1980-ųjų, tinkamos moterys apgręžimui buvo pasirenkamos daug tiksliau, tad šis metodas vėl pradėtas naudoti ir yra populiarus, saugus“, - informaciniais radiniais dalijosi vilnietė.
Lietuvoje apie apgręžimo procedūrą ji girdėjo iš 3 skirtingose įstaigose dirbančių gydytojų, kurie visi rekomendavo ją išbandyti ir būti tikrai, kad padaryta viskas, kas galima, kad gimdyti pavyktų natūraliai.
„Tik skyrėsi jų rekomenduojamas laikas atlikti procedūrą: kai kurie gydytojai sako, kad geriausia ją daryti laukiantis 36-37 savaitę, kiti – 38 savaitę, radau straipsnių, kur rašoma, kad procedūra atliekama iki 40 nėštumo savaitės.
Keista buvo tai, kad ne visos mano draugės, kurioms dėl netaisyklingos vaisiaus padėties buvo atliktas Cezario pjūvis, buvo apie šią procedūrą girdėjusios, tad pamaniau, kad gal Lietuvoje ji nėra gerai žinoma ar plačiai taikoma. Lietuvoje skelbiami duomenys, kad procedūros sėkmė siekia apie 60 proc.“, - pasakojo Erika.
Norėdama pamatyti statistiką, kiek sėkminga tokia procedūra daug gyventojų turinčioje šalyje, moteris rado duomenis iš JAV, kurie jai pasirodė ne tokie gerai nuteikiantys.
„Jei trumpai, esmė tokia: 6 564 moterims buvo atlikta procedūra, ji pavyko 3 942 moterims (t.y. 60 proc.), bet iš jų 68 proc. (iš viso 2 681) gimdymas baigėsi natūraliai, kitų daugumai teko daryti Cezario pjūvį (27 proc.) ar naudoti kitas papildomas priemones, pavyzdžiui, vakuumą ar chirurgines žnyples (4,5 proc.)“, - sakė pašnekovė.
Moteris domėjosi, ar Lietuvoje po sėkmingo apgręžimo yra pasitaikę tokių atvejų, kad vis tiek tektų operuoti, ji buvo patikinta, kad procentas išlieka toks pat: kiekvienas natūraliai prasidėjęs gimdymas gali baigtis Cezariu, taip nutinka bene kas ketvirtai moteriai. Gydytojai, su kuriais kalbėjo Erika, patikino, kad komplikacijų dėl apgręžimo procedūros nei mamai, nei vaikui jų praktikoje nėra pasitaikę.
„Baimės akys didelės. Pradėjome su vyru skaičiuoti tikimybę, kas būtų, jeigu apgręžimas pavyktų ir toliau viskas klostytųsi sklandžiai arba ne taip sklandžiai. Mums reikėjo, kad pasisektų abu kartus, tad tikimybė neatrodė pakankamai didelė. O kur dar visos galimos komplikacijos, nors ir labai menkos, bet kas norėtų būti tuo 1 atveju iš 1000, kuriems baigiasi blogai? Nusprendėme, kad ne, apgręžimo nereikia.
O kur dar gydytojų priminimas, kad kai kurios moterys gali pagimdyti ir natūraliai, net jei vaikelis sėdi, tik joms nereikia trukdyti, tad jei gimdymas prasideda natūraliai net su netaisyklinga vaisiaus padėtimi, nereikia skubėti operuoti. Bet kaip tau žinoti, kad esi viena iš jų ir pagimdysi natūraliai? Gal tau kaip tik prireiks vakuumo, chirurginių žirklių ar ekstra Cezario pjūvio? Taigi, niekas nežino.
Aišku, yra sakančių, kad viskas priklauso nuo moters nusiteikimo: ir apgręžimo sėkmė, ir gimdymo natūraliai sėkmė, kai vaiko padėtis netaisyklinga. Mane toks argumentas pykdo, nes tada galima išsitraukti prenatalinės psichologijos argumentus ir sakyti, kad „vaikas nenusiteikęs apsiversti“ arba „nenusiteikęs savarankiškai gimti“, tad gal nepradėkime.
Tačiau apie apgręžimą su vyru vis pasikalbėdavome. O kas, jeigu mes esame tas nedidelis procentas, kur gydytojui pakaks prisiliesti ir vaikelis apsivers? O kas, jei mums tikrai pavyktų? Jeigu profesionalai procedūrą rekomenduoja, gal verta pabandyti? Kaip tyčia, mano gydytoja vis pasakydavo, kad mano atveju apgręžimas gali pavykti ir, jeigu nepavyktų, nebūtina procedūrą baigti, niekas naudodamas nepamatuotą jėgą vaiko nevers, jei jis nepasiduos. Nusprendėme pabandyti, nes Cezario operacija tikrai ne juokai, ji priskiriama prie didžiųjų chirurginių intervencijų, kai prapjaunama ir pilvo siena, ir gimda, galimos komplikacijos“, - atviravo Erika.
Deja, tačiau procedūra nepasisekė.
„Galbūt, jei būčiau procedūrai ryžusis anksčiau, būtų pavykę, bet gal ir ne, nes ne visuomet matoma priežastis, kodėl vaikelis sėdi, galbūt gimdoje kažkas jam trukdo suktis. Aišku, skaudėjo, nes gydytojai turi vaikelį per pilvo sieną rankomis iškelti iš dubens ir pamažu užpakaliuką stumti ir lenkti galvytę, dažniausiai tai daro du gydytojai. Bet prieš procedūrą buvau patikinta, kad niekas nenaudos daugiau jėgos, nei reikėtų. Taip ir buvo, keli mėginimai, vaikelis šiek tiek pajuda iš vietos, bet nesisuka. Viskas, apgręžimas nepavyko. Toliau arba Cezario pjūvis, arba gimdymas natūraliai.
Su procedūra sutikome, kai laukiausi beveik 39 savaites, pirma mintis po to, kai nepavyko, buvo, kodėl mes nepabandėme anksčiau? Nepaisant nusivylimo, kad delsiau, vis tiek tapo lengviau, kad jei jau reikėjo tik nedidelio gydytojų indėlio, kad vaikelis būtų pasisukęs, matyt, jam iš tikrųjų apsisukti trukdo ir kitos priežastys, kurios nematomos ultragarsu“, - reziumavo jaunoji mama.
Galiausiai teko atlikti Cezario pjūvį. Mergaitė gimė sveika.
Procedūra vis dar mistifikuojama
Vaisiaus sėdmenų pirmeiga – dažniausiai pasitaikanti netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje. Sėdmenų pirmeigos vaisiaus gimdymas yra labiau traumuojantis ir motiną, ir vaisių nei gimdymas galvos pirmeiga, todėl vis dažniau pasirenkama planinė Cezario pjūvio operacija.
Kaip rašoma žurnale „Medicinos teorija ir praktika“ publikuotame mediciniame straipsnyje „Šiuolaikinės rekomendacijos gimdant sėdmenų pirmeigos vaisių“ (2008 m., autoriai - J. Zakarevičienė, R. Juršėnas, V. Paliulytė, G. Mečėjus, D. Laužikienė, M. Stankevičienė), VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2004–2006 metais IVA buvo bandyta atlikti 27 nėščiosioms.
„Iš 27 atvejų, atliekant išorinį vaisiaus apgręžimą, 19 (70 proc.) moterų išorinis vaisiaus apgręžimas (IVA) pavyko (A grupė), 8 (30 proc.) – nepavyko (B grupė). Abiejose grupėse nei vaisiaus būklė balais pagal V. Apgar skalę, nei motinos komplikacijų dažnis statistiškai nesiskyrė (p>0,5). Tik vidutinė gulėjimo trukmė stacionare A grupėje buvo statistiškai reišmingai mažesnė nei B grupėje – atitinkamai 3,1 ir 4,6 dienos, p<0,05. Taigi, mūsų tyrimo duomenimis, išorinis vaisiaus apgręžimas padeda sumažinti planinių Cezario pjūvio operacijų skaičių dėl sėdmenų pirmeigos. Nors išorinis vaisiaus apgręžimas yra paprastas metodas, turi indikacijų ir kontraindikacijų“, - rašome studijoje.
Tą patį patvirtina ir Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovės doc. dr. Eglė Machtejevienė. Specialistės teigimu, ši procedūra yra be reikalo mistifikuojama.
„Skandinavijos šalyse tai yra praktiškai rutininė procedūra, kuri atliekama beveik visoms pacientėms. Lietuvoje visgi matome gajų mitą, kad apsukti vaisių gali būti pavojinga, kad tai esą gali komplikuotis. Neretai moteris internete randa informacijos ir net nepasitarusi su gydytoju iškart atsisako“, - pastebėjo E. Machtejevienė.
Kaip viskas vyksta
Nors frazė „Išorinis vaisiaus apgręžimas“ ir gali skambėti grėsmingai, gydytojos teigimu, viskas yra ganėtinai paprasta ir kontroliuojama. Jei nenustatoma kontraindikacijų vaisiui apgręžti, ši procedūra pradedama pacientei gulint ant nugaros, lengvai per kelius sulenktomis kojomis.
„Procedūra atliekama ultragarso kontrolėje. Atlieka vienas arba du gydytojai. Vienas gydytojas, pavyzdžiui, stebi vaisių ultragarsu, o kitas viena ranka per priekinę pilvo sieną šiek tiek pakelia vaisių už sėdmenų, o kita – vaisiaus galvutę stumia žemyn. Po truputį, švelniais judesiais vyksta sukimas. Kartais užtenka vos pakelti vaisių ir jis pats apsisuka. Kartais būna sudėtingiau ir procedūra nepavyksta. Nepavykti gali dėl to, kad vaisius didelis, esama mažai vandenų“, - aiškino pašnekovė.
Jei IVA sėkmingas, vaisius gimdomas natūraliai.
Atsisakymą paskatina ir baimė
„Tačiau neretai pacientės nenori kūdikio apsukimo procedūros, nes žino, kad jei yra sėdmenų pirmeiga ir vaikas bus neapsuktas, bus atliekama Cezario pjūvio operacija. Yra nemažai moterų, kurios, baimindamosis natūralaus gimdymo, dėl to tik nudžiunga.
Jeigu gydytojas, kuris informuoja apie šią procedūrą, mano, kad geriau gimdyti natūraliai, jis pasirinktų kitus argumentus – kontaktas su kūdikiu, mažiau komplikacijų ir t.t. Visgi jei gydytojui paprasčiau išoperuoti pacientę, o ne priimti gimdymą, prieš tai apsukus kūdikį, taip ir daroma“, - sakė E. Machtejevienė.
Įprastai procedūra atliekama apie 37 nėštumo savaitę.
„Jei remsimės skandinavų statistika, jų sėkmingų kūdikių apsukimų skaičius siekia 70 proc. Žinoma, tai nėra šimtaprocentinė sėkmė.
Ar tokią procedūrą galima atlikti, sprendžiame pamatę pacientę. Vertiname, kaip vaisius guli, kiek yra vaisiaus vandenų, kur yra placenta, virkštelė, kokio vaisius dydžio. Jei apsukimui yra tinkamos sąlygos, tik tada atliekamas apsukimas. Jei pacientei skauda, siūloma skirti tokolizę gimdos atpalaidavimui. Užsienyje neretai taikomas nuskausminimas“, - aiškino gydytoja.
Rekomenduojama šią procedūrą atlikti ligoninėje, kur yra galimybė stebėti vaisiaus būklę ir skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją atsiradus indikacijų.
„Deja, tačiau Lietuvoje daugelis nėščiųjų mano, kad ši procedūra yra pavojinga, todėl tiek pacientės, tiek rajonų gydytojai, kurie tokios procedūros nėra darę, ją mistifikuoja, priskirdami labai sudėtingai procedūrai. Komplikacijų įvyksta išimtinai retai, tačiau vis vien tai atliekama centruose, pasiruošus blogiausiam scenarijui – jei kažkas nepavyksta, pacientė iškart keliauja į operacinę, kur atliekama Cezario pjūvio operacija. Būtent dėl to procedūra atliekama tada, kai jau vaisius yra brandus. Visgi mes retai sulaukiame operacinėje moterų po nepavykusio apsukimo“, - patikino Vaisiaus medicinos centro vadovė.
