Noras atrasti viduje slypinčią didybę vedė jauną merginą per įvairius išbandymus, suteikė progą pažinti skirtingas kultūras ir paragauti gyvenimo svečiose šalyse. Apie vingiuotus kelius ir atrastus lobius atvirauja meditacijų centro ir leidyklos „Meilės kelias“ įkūrėja Danutė Vilionytė (Prem Sarani).

Pirmieji žingsniai

Dažniausiai imtis keisti savo gyvenimą žmones paskatina problemos, nelaimės, sveikata. Danutė, sėkmingai baigusi bakalauro ir magistro studijas Kauno Technologijų universitete, su dideliais sunkumais nesusidūrė, tačiau vidinis balsas skatino merginą toliau ieškoti savęs neformalioje aplinkoje.

„Baigus universitetą, rodės, kad viskas – atėjo gyvenimo pabaiga,“ – su šypsena prisimena moteris. „Nenorėjau eiti dirbti paprasto darbo, nes man atrodė, jog gyvenime yra kažkas daugiau. Kažkas, ko dar neradau, tiesiog visada tai jaučiau. Šiandien domėtis savęs pažinimu – madinga, o anuomet nebuvo jokių praktinių galimybių, nieko, – visiška tamsa. Lengva tikėti diplomu, įstaiga, bet tikėti savim iš vidaus – sunku. Noras ieškoti, tikėjimas ir pasitikėjimas tuo, ko nesimato, atvedė mane į vieną seminarą, nuo kurio prasidėjo didžioji savęs pažinimo kelionė.

Pirmąjį psichologinio pobūdžio seminarą, kuriame dalyvavau, vedė mokytojas iš Ašramo – Ošo meditacinio centro Indijoje. Lietuvoje vykusio renginio tema – kaip atrasti savo vidinę moterį ir vidinį vyrą. Iš tiesų tai smagus sutapimas, nes dabar pati vedu seminarus tokiomis temomis, – juokiasi Danutė. Tąkart buvau nedrąsi naujokė ir godžiai gėriau kiekvieną išgirstą frazę. Esminė mintis, pasakyta mokytojo žodžiais, giliai įsirėžė mano atmintyje: „Pasaulyje žmonės skirtingi, dėl to kyla daug konfliktų. Žmogus yra daugiasluoksnis, bet viduje visų esminės vertybės vienodos – einant per meditacijas galime jas atrasti.“ Seminaras pasibaigė, mokytojas išėjo, tačiau žinios pasiliko.

Atradimai Indijoje

Aš visada tikėjau, kad yra kažkas, ko nematome akimis, ir esu dėkinga tėvams, kurie mane palaikė, nemanydami, kad prisigalvoju. Tad netrukus susikroviau lagaminus ir su trim metais vyresne seserimi iškeliavau į Indiją, Ošo meditacijos centrą Punoje.

Pagrindinė centro vizija – suvokti kasdienį darbą kaip meditaciją. Iki to laiko buvau nedirbusi ir man labai patiko sąmoningo darbo idėja, kuomet susitelkdama į paprastų užduočių atlikimą pajauti darbo malonumą. Visa esmė buvo sąmoningai atlikti skirtą užduotį, o didžiausia siekiamybė – pritaikyti tokią meditaciją kasdienybėje.

Anksčiau visi žmonės norėdavo važiuoti pas Ošo ir nuolatos būti, tačiau mokytojas kaip tik ragindavo juos gyventi savo gyvenimus, taikant meditacijos principus. Tokia filosofija mane sužavėjo ir aš likau ten dirbti. Mus mokė sąmoningai tvarkytis – valyti, šluoti, plauti, mokėmės būti susitelkę ir pajausti akimirkos malonumą. Svarbiausia, ne ką darai, o kaip, būti čia ir dabar.

Šią filosofiją taikau ligi šiol. Tuomet aš dirbau prie finansų ir gaminau kavą kavinukėje – tai buvo paprasti, bet labai skirtingi darbai, kuriuose galėjau realizuoti dvi skirtingas savo puses. Darbų ten nesirinkome, juos paskirdavo. Esmė buvo tikėti tuo, ką tau duoda gyvenimas. Konkrečiau, ne ką, o kaip. To ten ir išmokau.

Praėjus pusmečiui Indijoje, grįžau į Lietuvą ir pradėjau pati organizuoti meditacijas. Degiau dideliu noru ir tikėjimu. Kai tiek patirčių prisikaupė manyje, būtų nuodėmė nepasidalinti, – šypsosi Danutė. Gyvenimas neleido ilgai sėdėti vietoje – netrukus pusmečiui išvažiavau gyventi į Ibizą, vėliau – atgal į Indiją, kol kelias vėlei pasuko namų link – po dviejų metų grįžusi į gimtąjį Kauną ėmiau dar aktyviau burti žmones meditacijoms ir skatinti atsiverti sau. Tai buvo mano atradimas, nes iki tol jokia kita veikla man „neprilipo“.

Gyvendama Indijoje gavau dvasinį vardą Sarani, kuris išvertus reiškia Meilės kelias. Kadangi visuomet jaučiau aistrą knygoms, įkūriau ne tik meditacijos centrą, bet ir leidyklą, kurią pavadinau būtent taip. Galiu sakyti, kad tas Meilės kelias, tikėjimas savimi ir ieškojimas, atvedė mane ten, kur esu dabar, ir esu dėl to laiminga. Tikėjimas savo vidumi visiems galėtų būti tarsi padrąsinimas, nes būtent jis atneša džiaugsmą ir veda mus į tikrumą.“

Kur meditacija – gyvenimas kitoks

„Netrukus mano Meilės kelias nuvingiavo iki Australijos (Byron Bay) kartu su draugu anglu, kurį sutikau Indijoje. Daug meditavome dviese, atradau įvairių pojūčių ir suvokiau santykių gilumą – tai buvo mano didžioji pamoka. Radusi savo kelią, baigiau „Prabudimo mokyklą“ Londone. Atrastomis paslaptimis dalinuosi ir dabar, vesdama seminarus,“ – pasakoja Danutė.

Anot Sarani, keliaujant po įvairias šalis visiškai nėra rutinos, tačiau kartais tai atneša ne vien gerus jausmus. „Svečioje šalyje labai sunku būti pripažintam. Vietiniai žmonės nenoriai įsileidžia į savo ratą, todėl dažnai jautiesi vienišas ir atstumtas, tarsi nereikalingas. Tai bene didžiausias sunkumas atsidūrus naujoje šalyje. Kai važiuoji kaip turistas, viskas yra paprasčiau, tačiau atvažiavus gyventi, labai sunku rasti tikrų draugų, su kuriais galima pasikalbėti, o ne tik paplepėti. Tuomet pradedi labiau vertinti tikrą draugystę, šeimą ir gilesnius dalykus.

Praktikuodama įvairias meditacijas Australijoje pastebėjau, kad bendraminčiai daug atviresni, labiau gilinasi į save ir kartu priima kitą žmogų. Taip pat ir Ašrame, Indijoje. Kai išvažiuoji svetur, sutikti nauji žmonės turi savo įpročius, pomėgius ir bendraminčių ratą, todėl tau pačiam reikia turėti save. O meditacija būtent ir yra kelias į save.

Todėl ji yra naudinga ir reikalinga. Kitu atveju, neturint savęs, išvažiavimas išprovokuoja vienatvės jausmą, kuris gali sukelti priklausomybes ar depresiją. Tai ir parodo, kiek kasdienė meditacija yra svarbi žmogui . Kai lieki vienas, esi atmetamas atgal į save, pradedi atsigręžti. Šis suvokimas man atėjo Australijoje, kuomet pati tai išgyvenau.

Mokytis psichoterapijos – į Ameriką

Ką gavau Indijoje, Ibizoje ir Australijoje – buvo dar ne viskas. Grįžusi į Lietuvą tęsiau meditacijų centro veiklą Kaune, tačiau įvykus dideliems pokyčiams santykiuose, ėmiau ieškoti gilesnių nišų. Taigi, išvažiavau į Ameriką mokytis psichologijos ir terapijos. Gyvenau Los Andžele, studijavau pirminę terapiją (Primal) pas A. Janovą. Gyvendama Los Andžele, Santa Monikoje, pamačiau daug materialaus pasaulio. Tai yra gražu, tačiau kai viską turi, supranti, kad laimė ne ten – pajunti tuštumą. Ir vis tik – svetimoje šalyje jautiesi svečias.

Amerikiečiai labai orientuoti į pasiekimus, nebuvo lengva įeiti su jais į kontaktą ir giliau pasikalbėti, nes dažniausiai tik sulaukdavau atsakymo „I’m fine“. Žinoma, pats šalies išsivystymo lygis mane sužavėjo. Vienu metu buvau atmetusi dvasingumą ir pasinėrusi į terapiją, tačiau ilgainiui pamačiau, kad to trūksta. Jeigu neini į vidų, nemedituoji ir neplėti savo sąmonės, jokie materialūs dalykai neužpildys tuštumos, nes jie nėra skirti tam.

Jie tiesiog gali patenkinti vieną iš daugelio žmogaus poreikių. O dvasingumo tu negali patenkinti nei skaniu maistu, nei gražiais rūbais, nei daiktais. Ir tik po daugelio patyrimų ir studijų viskas susidėliojo į vietas – turėjau ir terapijos, psichologinių žinių, ir meditacijos.

Nuo Amerikos iki Lietuvos per Indiją

Dabar Amerikoje gyvena mano draugas, o aš – Lietuvoje. Dažnai kartu keliaujame į Indiją. Ir taip jau aštunti metai. Kiekviena šalis man savitai brangi, tačiau jaučiu, jog mano vieta Lietuvoje. Tai tarsi misija. Vedu seminarus apie santykius įvairiose šalyse Europoje ir JAV, tačiau niekas neatperka jausmo po seminarų gimtajame krašte (šypsosi).

Indija yra ta šalis, kurioje senais laikais buvo daug nušvitusių mokytojų ir toje geografinėje zonoje vyksta energetinis pokytis, kuris yra jaučiamas. Ten be galo gražu ir visada gera grįžti. Amerikoje sunkiau prieiti prie žmonių, bet šalis nenustoja akinti savo grožiu ir didybe. O man gera būti čia – Lietuvoje. Šiuo metu intensyviai vystau meditacijų centro veiklą Vilniuje, naujose patalpose.

Ši erdvė skirta žmonėms, kurie ieško tinkamo būdo pažinti save. Kiekvienas pasaulį mato per savų pojūčių prizmę – garsą, judesį ar lytėjimą, todėl centre praktikuojamos įvairios aktyvios meditacijos formos, vystoma erdvė kūrybinei veiklai, individualioms sesijoms, vyksta terapiniai-meditaciniai seminarai, taip pat koncertai ir parodos. Galima tiesiog užsukti atsigerti arbatos ir pabendrauti – tai taip pat meditacija! Kaip yra pasakęs Ošo: „Tai, ką vadinu meditacija, tiesiog yra priemonė rasti save.“

Meilės kelias – kiekvienam

Gyvenimas yra pilnas galimybių. Kartais mes užsidarom ir save ribojam, bet tai ne visada yra tiesa. Visko gyvenime labai daug, tik reikia atsimerkti ir atsiverti – tada savaime padarai teisingą žingsnį ir sutinki reikiamus žmones. Nesvarbu, kurioj šaly bebūtum, visur yra tas pats galimybių laukas.

Turime iš vidaus tikėti kažkuo gilesniu. Savęs ieškojimas yra įsiklausymas – ko aš noriu. Neturime visko mesti ir ieškoti naujo kelio, vidinis ieškojimas nėra atskirtas nuo gyvenimo. Žmogui tiesiog reikia įrankių. Tai gali būti knyga, pasišnekėjimas su kažkuo išmintingesniu, seminaras, praktika – kiekvienas pasirenka individualiai, paklausęs saves: o kur mano siela jaučiasi gerai? Taigi, meditacija yra kasdienis darbas, užsiėmimas, teikiantis malonumą. Įsiklausykite, ieškokite ir rasite!

Meditacijų įvairovė

Dauguma žmonių šiandien meditaciją suvokia kaip susikoncentravimą, susikaupimą, gilinimąsi į save visiškoje tyloje. Tai jiems atrodo labai rimtas procesas. Tačiau aktyvios Ošo meditacijos, priešingai, yra labai žaismingos. Meditacijų metu atpalaiduojamos susikaupusios įtampos ir skatinamas sąmoningumas. Štai kelios meditacijos, kurios vyksta ir centre „Meilės kelias“:

Dinaminė meditacija

Šią meditaciją rekomenduojama daryti anksti ryte, tuščiu skrandžiu. Tai galinga, vieną valandą trunkanti meditacija, padedanti pradėti dieną. Jos metu galima išmesti įtampas, atpalaiduoti užsistovėjusias emocijas bei pasikrauti daug energijos.

Kundalini meditacija

Ošo Kundalini meditacija yra žinoma kaip dinaminės meditacijos sesuo. Keturių po penkiolika minučių trunkančių stadijų (iš viso – 1val.) meditacija yra švelnus, tačiau labai veiksmingas metodas, padedantis atpalaiduoti susikaupusį stresą. Paprastai šią meditaciją rekomenduojama daryti vakare.

Nataraj meditacija

Tai labai lengvas ir natūralus metodas atsigręžti į vidų per judesį. Šokant, atsiduodant įvairiems muzikos garsams, atrandami nauji pojūčiai ir patyrimai. Šis metodas susideda iš trijų stadijų ir tęsiasi 65 min.

Nadabrahma meditacija

Tai tibetietiška meditacija, atliekama sėdint. Ji trunka vieną valandą, kurios metu yra gaudžiama, naudojami rankų judesiai. Tokiu būdu sukuriamas vidinis balsas ir harmonija.

Mandala meditacija

Mandala reiškia ratą. Kiekviename rate yra centras. Šios technikos pagalba yra sukuriamas energijos ratas, kuomet centravimasis įvyksta natūraliai. Pabaigoje „įkrentama“ į visišką tylą, visišką buvimą.