Tik pastebime, kad dirbdami protinį darbą geriau susikaupiame tyloje ar grojant neįkyriai muzikai, kad sportuojant muzika prilygsta dopingui, norisi maršų ir ritmo, kad sėdus už automobilio vairo ranka siekia radijo imtuvo klavišų ir ieškoma populiari linksma melodija, kad norint nuraminti sielą meldžiamės bažnyčioje akustiškai skambant maldoms, giesmėms, vargonų pritarimui ir varpų gaudesiui.
Kas gi ta muzika ir kodėl jos taip norisi?
Muzika – garsų menas, o garsas- tai virpesių energija, sklindanti bangomis. Virpesinės bangų charakteristikos matuojamos hercais, virpėjimų kiekiais per sekundę. Žmogaus girdėjimo ribos 16Hz- 20000 Hz. Žemiau girdėjimo ribos bus infragarsas, o aukščiau – ultragarsas. Garsas, tuo pačiu ir muzikinis, yra didelė jėga, galinti griauti pertvaras, išjudinti sniego klodus, sutrupinti stiklą.
Žmogaus kūno kiekviena ląstelė, kiekvienas organas, kiekviena sistema turi savo vibraciją ir, suprantama, vibruoja dažniu, negirdimu ausiai. Atsklindanti muzikos vibracija labai įtakoja mūsų organizmą, nes muziką „girdi“ kiekviena organizmo ląstelė, organai, kaulai. Jei žmogus sugebės tinkamu momentu pasirinkti muziką, kurios klausant kūno virpesių visuma sutaps su muzikiniais, tuomet klausoma muzika teigiamai veiks organizmą, ir atvirkščiai, jei kūniškieji virpesiai taikysis prie muzikinių, išsibalansuos organizmo veikla.
Naudojant muziką kaip nukreipiamąjį stimulą, medicinos įstaigose mažinama baimė, stresas, skausmas.
Anot mokslinių tyrimų, klasikinė muzika savo virpesių dažniu artima žmogaus širdies virpesių dažniui. Daugiausia kalbama apie kūrinius tokių genijų kaip Mocartas, Bethovenas, Čaikovskis, Šubertas, Šumanas, Grigas.
2013 metų kovo mėnesio žurnale „Eksperimentinė psichologija“ („Experimental Psychology“) buvo aprašytas psichologo dr. Leigh Riby Northumbrijos universitete (Northumbria University) atliktas bandymas. Tyrimui atrinkta keturiolikos jaunuolių grupė. Kompiuterio ekrane pasirodžius žaliam kvadratui, jie turėjo nuspausti klaviatūros klavišą, bet ignoruoti kitų spalvų ir formų vaizdus.
Eksperimento dalyviai šias užduotis vykdė tyloje bei skambant Anatolijaus Vivaldi kūrinio „Keturi metų laikai“ skirtingoms dalims. Rezultatai parodė, kad daugiausia teisingų atsakymų per trumpiausią laiką jaunuoliai surinko skambant pakiliai minėto Vivaldi kūrinio daliai „Pavasaris“- vidutinis reakcijos laikas buvo 393,8 milisekundės. Spaudžiant klavišus tyloje, reakcijos laikas- 408,1 milisekundės, o skambant lėtai liūdnai „Rudens“ daliai- 413,3 milisekundės.
Susumavęs eksperimento rezultatus, dr. Riby daro išvadą, kad nuotaikinga, linksma, pakili muzika suaktyvina protinę veiklą, ypač paveikia už emocijas atsakingą smegenų sritį. Pozityvūs jausmai didina žmogaus budrumą, darbingumą, įtakoja elgesį. Psichologas pataria tokio pobūdžio muziką naudoti kaip terapinę priemonę sėkmingai žmogaus veiklai kurti.
Žmogui artima ir etninė muzika. Ji valo žmogaus esybę nuo negatyvių veiksnių, biologinį lauką pripildo gyvybės jėga. Lopšinių garsai didina melatonino – miego hormono išsiskyrimą žmogaus organizme. Taigi, jei kankina nemiga, drąsiai galime grįžti į kūdikystės dienas ir prieš miegą klausytis lopšinių.
Pagirtini muzikos žanrai bliuzas, džiazas, regis, nubaido klausytojų depresines mintis. Tuo tarpu repas, sunkusis rokas, sunkusis metalas, kaip įrodė bandymai, didina agresiją, neša suirutę, gniuždo, o, ištisai klausant, gali prišaukti psichinius negalavimus.
Šiandien pop muzika surenka didelę klausytojų auditoriją. Išgirdus žinomą dainą norisi niūniuoti, dainuoti, judėti. Ji sudaryta iš nereikšmingų frazių, pasikartojančių ritmų. Tai žmogui sukelia atitinkamą transo būseną, blogėja atmintis, dėmesingumas, bet gerėja nuotaika ir nusiteikimas.
Net nuo muzikinio instrumento skambesio priklauso muzikos poveikis klausytojui. Pavyzdžiui, smuikas ir fortepijonas ramina nervus, fleitos garsai atpalaiduoja, violončelė gydo širdį, būgnas atkuria kepenų ir tulžies funkcijas.
Didelė medikų patirtis sukaupta taikant gydymą muzikos garsais neįgaliesiems, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Naudojant muziką kaip nukreipiamąjį stimulą, medicinos įstaigose mažinama baimė, stresas, skausmas. Parenkant tokius muzikos instrumentus kaip gongas, būgnai, Tibeto dainuojantys dubenys (iš kelių metalų lydinio rankų darbo specifiškai skambantys dubenys), žmogaus kūnas ypač stipriai patiria pačią garso vibraciją. Kiekviena ląstelė, organizmo skysčiai garso terapijos metu patiria vibracinį garso masažą ir pradeda „skambėti“ darniai. Skleidžiant sveikos ląstelės dažnio garsą, jau sergančiai ląstelei, ši atgauna savo pirminę sveiką būseną.
Muzika yra labai stipri priemonė, nes keikvienam iš mūsų muzika yra reikšminga. Tad muzikos pagalba sutvirtinkime džiugias nuotaikas, nuraminkime liūdesį, sumažinkime skausmą, ar net nubaidykime ligą.
