„Vertinant tyrimo rezultatus ir atsižvelgiant į jau anksčiau atliktą graikinių riešutų tyrimą siekiant nustatyti ryšį tarp šių riešutų vartojimo ir širdies būklės ir svorio, akivaizdu, kad per dieną labai naudinga suvalgyti saują graikinių riešutų“, - patikino Ch. Rock.
Kaip rašo „The Daily Mail“, mokslininkai ištyrė 245 antsvorio ar nutukimo problemą turinčias 27-72 m. moteris, dalyvavusias vienerių metų svorio metimo programoje. Atsitiktine tvarka moterims skirtos skirtingos dietos: dieta, kai vartojama mažai riebalų ir daugiau angliavandenių, dieta, kai vartojama mažiau angliavandenių ir daugiau riebalų, ir dieta, kai vartojama daug graikinių riešutų, daugiau riebalų ir mažiau angliavandenių.
Į graikinių riešutų dietos grupę patekusios moterys per parą turėdavo suvartoti apie pusantros saujos (43 gramus) šių riešutų. Po šešių mėnesių moterys iš visų grupių buvo atsikračiusios vidutiniškai 6 proc. savo pradinio svorio.
Į graikinių riešutų dietos grupę pakliuvusios moterys atsikratė panašaus svorio kiekio, kaip ir moterys iš kitų grupių. Vis dėlto nustatyta, kad daug graikinių riešutų vartojusių moterų cholesterolio lygis kraujyje susireguliavo, lyginant su į kitas dvi grupes patekusiomis moterimis. Atliktas tyrimas parodė, kad „blogojo“ cholesterolio (LDL) kiekis kraujyje sumažėjo, o „gerojo“ (HDL) – padidėjo. Tai ypač aktualu insulinui atsparioms moterims, nes ši būklė gali virsti diabetu.
Mokslininkai neabejoja, kad štai tokie rezultatai susiję su tuo, kad moterys iš grupės, kur buvo valgomas mažiau angliavandenių ir daugiau riebalų turintis maistas, buvo skatinamos vartoti daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurių gausu daugybėje maisto produktų ir aliejų. Atlikti tyrimai rodo, kad valgant daug mononesočiųjų riebalų rūgščių turintį maistą gerėja cholesterolio rodikliai kraujyje, o tai gali apsaugoti nuo širdies ligų.
Kaip graikiniai riešutai gal atitolinti mirtį?
Vos pusė saujos graikinių riešutų per dieną gali sumažinti riziką mirti nuo dažnai pasitaikančių ligų. Mokslininkai iš Mastrichto universiteto išsiaiškino, kad vos 10 gramų riešutų per dieną mažina riziką mirti nuo kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, emfizema, o taip pat ir neurodegeneratyvinių ligų, pavyzdžiui, silpnaprotystės. Be to, riešutai mažina diabeto, vėžio, o taip pat ir širdies bei kraujagyslių ligų – infarkto ir širdies smūgio – riziką.
Tiesa, mokslininkai nustatė, kad riešutų sviestas šiomis teigiamomis savybėmis nepasižymi. Manoma, kad naudingos savybės „išgaruoja“ dėl gaminant riešutų sviestą naudojamų augalinių aliejų ir druskos.
Graikiniai riešutai – išskirtiniai, nes jų sudėtyje yra pakankamas alfa-linoleninių rūgščių (ALA) kiekis. Tai omega-3 riebalų rūgčių forma, būtina sveikam organizmo funkcionavimui užtikrinti. Kadangi organizmas pats pasigaminti omega-3 rūgščių negali, jų turi būti gaunama iš maisto produktų, o tai reiškia, kad daugelis iš mūsų patiria šios medžiagos deficitą.
Vis dėlto tyrimą atlikę mokslininkai pripažįsta, kad jis nėra išsamus, nes visos tyrimo dalyvės – moterys, taigi vyrams šios rekomendacijos gali būti netinkamos. Be to, nebuvo tikrinta, ar moterys laikėsi mitybos rekomendacijų, nors tokią prielaidą galima daryti vien todėl, kad joms pavyko sulieknėti. „Papildomai ketiname ištirti graikinių riešutų vartojimo saugumą, nes būtent saugumas – esminis veiksnys lieknėjant“, - patikino Ch. Rock.
„The Journal of the American Heart Association“ leidinyje išpublikuotas tyrimas pasirodė po Harvardo mokslininkų atlikto tyrimo, kurio rezultatai patvirtino polinesočiųjų riebalų rūgščių naudą sveikatai. Paaiškėjo, kad pakeitus sočiuosius riebalus polinesočiaisiais pailgėja gyvenimo trukmė ir mažėja širdies ligų atsiradimo rizika.
