„Anuomet tai buvo vienintelė diena, per kurią žmonės galėjo laužyti nusistovėjusias bendravimo normas ir hierarchijas, betarpiškai rodyti savo emocijas bei potraukį. Tą dieną visi kvailiodavo, dūkdavo. Užgavėnės tai šeimos, žmogiškos meilės, vertybių ir vaisingumo šventė. Ypač gerbiami būdavo jaunavedžiai – daugiausiai būtent jie su arkliais apvažinėdavo dirbamus laukus. Iš nevedusiųjų buvo šaipomasi, o vedusieji – skatinami turėti kuo daugiau vaikų, jiems būdavo krečiami įvairūs erotinių poteksčių turintys pokštai“, – pasakoja V. Tumėnas.
Užgavėnės – tai ne tik žiemos išvarymo, bet ir pavasario budinimo, gyvybės galių žadinimo, šalčio sukaustytos būties išlaisvinimo šventė. Joje svarbiausia – žmonių bendravimo šiltumas ir laisvumas, dėmesys meilei ir lytiškumui. Tai ir bičiuliška maisto dalinimosi šventė, ypač dosni liaudiškai vadinamiems „ubagautojams“.
Šią dieną gausiai prisivalgoma mėsos patiekalų, nes po to laukia Gavėnios metas, kuomet reikia pasninkauti. Taip pat valgoma ir daug sklindžių: apskriti blynai simbolizuoja saulę, nes ji visus labai džiugina, pagaliau pergalingai ilgindama dieną ir šildydama.
Per Užgavėnes siekiama laikinai pakeisti supantį pasaulį ir nukelti save į fantasmogorišką, linksmą, mitologizuotą aplinką, kurioje apstu protėvių sielų, gamtos dvasių, gąsdinančių mirtimi giltinių, tamsaus gymio keistų užsieniečių ir kitokių migrantų ar marginalų, daktarų ir burtininkų, moterų su didelėmis krūtimis ir ryškiai padažytais veidais, bei išsipusčiusių jaunikių – už kurių kaukių slepiasi priešinga lytis.
Tai šeimos vertybių, meilės ir vaisingumo šventė, todėl ypač gerbiami yra jaunavedžiai. Daugiausiai būtent jie su arkliais važinėja po dirbamus laukus. Iš nevedusiųjų šaipomasi, o vedusieji skatinami mylėtis, kad būtų kuo daugiau vaikų. Tai juokaudami daro persirengėliai.
Tai ne tik mitinės Morės vežiojimas ir deginimas, tartum padedantis perkeisti mūsų bei pasaulio negatyvias ypatybes, bet ir riebaus bei skurdaus asketiško gyvenimo galimybių – Lašininio ir Kanapinio kova.
Laužas – būtinas Užgavėnių elementas, reiškiantis perkeitimą šviesoje ir karštyje. Mėgstama nedoruosius purvinti pelenais, taip pat gausiai laistytis vandeniu tam, kad taptų švaresniais ir ištirptų ne tik gamtos, bet ir jų pačių vidiniai ledai – širdies šaltumas ir susvetimėjimas.
Prekybos tinklo „IKI“ kartu su „Maisto banku“ inicijuotoje Užgavėnių šventėje susirinkusieji buvo vaišinami blynais. Jų susirinkusieji galėjo išragauti įvairių rūšių – su varške, su kumpiu ir sūriu bei specialiai šiai šventei kepamų blynų su razinomis. Blynų iš viso buvo išdalinta apie 1000, iš kurių dalis pasiekė ir vargingai gyvenančias šeimas.
