Ir čia verslininkai žada nesustoti – atidarymui ruošiama ir trečioji vieta Literatų gatvėje.
Anot vienos verslo bendrasavininkės Rūtos Želvytės, nors naujai atidaryta vieta „Beigelistai“ veikia tik mėnesį, savo auditoriją jau surinkti pavyko – į užkandinę pusryčiauti ar beigelių išsinešti traukia vietiniai gyventojai, o dažnai tarpduryje dar esą ir persimeta keliais žodžiais. Būtent tai, anot pašnekovės, labiausiai ir traukė įkurti užkandinę prestižiniame Vilniaus rajone.
„Labai norėjome į Užupį, nes čia ne tik yra labai jaukios erdvės, bet ir labai stipri bendruomenė. Ir apskritai atrodo, kad visi yra kaimynai – tarpusavy bendrauja, susitinka ir eina pirkti rytais bandelių.
Kas mums buvo smagiausia ir ką jau Halės turguj patyrėm, kad šeštadienį ryte, kai tu sėdi savo kavinėj, visi žmonės ateina ar prasilenkia daugiau mažiau būna tarpusavy pažįstami. Kažkas pasišneka, nes seniai nesimatė, kiti įkiša galvą ir paklausia, „kaip vakar baigėt“ ir susikuria tokia labai smagi bendruomeniškumo atmosfera. Yra pastovių klientų, su kuriais susitikęs mieste jau sveikiniesi. Norėjosi pratęsti tą bendruomenės jausmą,“ - pasakoja R. Želvytė.
Kuria menišką erdvę
„Šviežiai“ atidaryti „Beigelistai“ įsikūrę atokiame Užupio kampelyje. Dažnas jų gali ir nepastebėti, mat šalia laukųjų durų stovi tik nedidelis stendas ir nė kiek nekvepia grandiozinėmis iškabomis primigtinai kviečiančiomis užeiti.
Panašus santūrumas ir minimalizmas išlaikytas užkandinės viduje. Mažoje patalpoje – keli staliukai, sofos, knygų lentynos, kūrenasi židinys ir patefonas suka, kaip madinga sakyti, oldskūlinės muzikos plokštelę. Vos įėjus atsiduri prieš mažytį barą, o paėjus kairiau atrandi ir nedidelę, šiek tiek privatesnę, atskirtą erdvę.
Minios žmonių darbo dienos vidurdienį čia tikrai neaptiksi. Sėdi pavieniai knygų mėgėjai ar romantiškos tylos pasiilgusios porelės. O galbūt menininkai, pro kurių akis niekaip negalėjo praslysti ta sena, ant palangės stūksanti ir kiekvieno rašytojo svajone tapusi spausdinimo mašinėlė.
Nors kartą pabuvojusiems užkandinėje esančioje Halės turguje turbūt ši erdvė pasirodys gerokai kitokia, tačiau, anot R. Želvytės, toks ir buvo sumanymas.
„Mes dabar stengiamės, kad visos trys vietos būtų šiek tiek skirtingos – turguj yra toks labiau industrinis interjeras, tinkantis tai erdvei, o čia norėjosi tokios jaukesnės erdvės.
Kai kurie daiktai atsirado visiškai atsitiktinai, kai kuriuos padiktavo erdvė. Pavyzdžiui, židinys. Jam tiesiog priklausė būti, nes tai yra senas namas ir toks šildymas. Patefoną atsinešėm planuodami per kavinės atidarymą groti iš jo muziką, bet visiems svečiams patiko ir mums patiems patiko ir taip išėjo, kad jis liko. Ateityje čia norėtųsi labiau meniškos erdvės, nes planuojame čia rengti parodas, nes turime daug sienų ir erdvių, ir prie Užupio atmosferos turėtų tikti. Literatų gatvėje interjeras ir visas pojūtis turėtų būti labiau kaip bibliotekos. Planuojame turėti didelę lentyną ir labai daug knygų“, - idėjomis dalijosi verslininkė.
Kas tie beigeliai?
Tiesa, žydiškas užkandis vis dar pažįstamas ne visiems. Anot pašnekovės, vos atsidarius Halės turguje žmonės susiskirstė į dvi stovyklas – vieni džiūgavo, kad pasaulyje populiarus patiekalas pasiekė Vilnių, kiti klausė – kas tie beigeliai.
Iš tiesų beigeliai yra žydiškas duonos gaminys, kuris buvo sukurtas Rytų Europoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu išnyko iš Lietuvos kartu su didžiąja žydų kultūros dalimi. Tuo metu šis užkandis prigijo kitose šalyse, o šiandien JAV ir Didžiojoje Britanijoje tituluojamas vienu populiariausių pusryčių patiekalų.
Vis dėlto R. Želvytės ir jos draugų kompaniją savą verslą įkvėpė visai ne noras sugrąžinti kažkada Lietuvoje buvusį labai populiarų patiekalą į Vilnių, o kelionės.
„Kai mes pradėjome galvoti kažką daryti ir ko galbūt trūksta, tai idėja buvo vieta pusryčiams. Nes pusryčiai atrodo smagiausias dienos maistas. Galvojom apie tai, kas yra tobuli pusryčiai ir iš visų kelionių, prisiminimų, įspūdžių ir minčių, ko galbūt patys čia pasigendam, buvo beigelis, kuris Niujorke yra pagrindinis pusryčių maistas. Labai smagus beigelinių tinklas yra Olandijoje. Pagalvojom, kad gal reikėtų pabandyti juos sugrąžinti į Vilnių“, - pasakoja pašnekovė.
Nespėjo suktis
Dar viena priežastis, kodėl kompanija nutarė plėsti savo verslą – didelis žmonių susidomėjimas. Anot Rūtos, iš pradžių, kai gimė verslo idėja, buvo neramu, ar didriestainius kas nors Vilniuje žinos, ar jų kam nors reikės, jei gyventojai iki užkandinės atidarymo puikiai vertėsi ir be jų.
„Mus atradę Halės turguj žmonės pradėjo eiti beigelių. Žmonių buvo daugiau nei mes sugebėjom aptarnauti, nei sugebėjom tų beigelių iškepti. Ypač savaitgaliais. Todėl nusprendėm, kad reikia atidaryti daugiau vietų. Ši Užupyje yra antra ir dar viena, trečia, baigiama įrenginėti senamiestyje“, - sako verslininkė.
Šiuo metu, anot jos, naujoje Užupyje atsidariusioje užkandinėje dirba trys žmonės, o visos maitinimo įstaigos „išlaiko pačios save, nereikalauja naujų investicijų“. Investicijos naujų vietų įrengimui, verslininkų skaičiavimu, turėtų atsipirkti per dvejus metus.
Kaip pasakoja R. Želvytė, į naują vietą užsuka ne tik užupio gyventojai, bet ir seni klientai, kuriems ši vieta tiesiog patogesnė lokaliai. „Net per mėnesį jau yra tokių, kurie kas rytą užeina kavos ar pusryčiams beigelį išsinešti,“ - džiaugiasi verslininkė.
Taip pat, jos teigimu, vis labiau populiarėja mada užsisakyti pusryčius į ofisus: „Pastebėjau tendenciją, kad yra daug ofisų, kuriuose penktadieniais daromi bendri pusryčiai. Tiesiog įmonė užsako maistą savo darbuotojams“, - tikina pašnekovė.
Kainos patinka ne visiems
Nors iki šiol idėją iš Niujorko parsivežusi draugų kompanija buvo vieninteliai užkandinių, kuriuose prekiaujama tik didriestainiais, savininkai, panašu, kad ateityje tokių vietų daugės. Neseniai apie panašaus tipo kavinės „Beigelių krautuvėlė“ atidarymą pranešė Lietuvos žydų bendruomenė.
Nors užmarštyje likęs žydiška riestainis su trenksmu grįžta į Lietuvą, jo kainos tenkina ne visus, esą už riestainį su lašiša mokėti daugiau nei 3 eurus ne taip ir patrauklu.
Vis dėlto R. Želvytė kainas teisina rankų darbu: „Paprastai stengiamės paaiškinti, kad tas beigelis nėra bandelė iškepta fabrike, kad yra ilgas ir sudėtingas gamybos procesas, yra labai daug rankų darbo, nes tešla ilgai gaminama ir ilgai kildinama. Kiekvienas beigelis yra formuojamas rankomis, todėl jie visi yra skirtingi. Jie yra verdami ir po to kepami. Kadangi yra daug rankų darbo, negalima sakyti, kad ta kaina yra tik už miltus. “
Naujoje Užupio užkandinėje klientai gali rinktis iš 8 beigelių su lašiša, kumpiu, tuno salotomis, vegetarišką su daržovėmis ir kita. Jų kainos svyruoja nuo 2,7 iki 3,5 eurų. Į meniu įtraukti ir saldūs riestainiai su uogiene, šokoladiniu kremu, riešutų sviestu bei vaisiais. Jų kainos – 2 iki 2,7 euro.
Anot pašnekovės, dalis klientų renkasi ir paprastus riestainius, kainuojančius 0,75 euro, kuriuos vėliau pagal skonį pasiruošia namuose. Jos teigimu, tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje pats populiariausias klasikiniu beigeliu vadinamas riestainis su kreminiu sūriu, lašiša, kaparėliais ir svogūnais.
