Kai trūksta vandens, organizme sutrinka visi gyvybiniai procesai, sulėtėja medžiagų apykaita. Kraujas, kurio net 90 proc. sudaro vanduo, nepajėgia aprūpinti mūsų organų maistinėmis medžiagomis, nesugeba iki galo pašalinti ląstelių veiklos atliekų.
Amerikiečių atlikti tyrimai, trukę šešerius metus, parodė, jog žmonėms, kurie per dieną vandens išgerdavo daugiau nei 5 stiklines, infarkto tikimybė sumažėjo 41 proc., palyginus su tais, kurie išgerdavo tik dvi stiklines.
Net tokia maža dehidratacija, kaip 2 proc. nuo kūno masės, gali sukelti silpnumą, nuovargį, raumenų maudimą.
Kada ir kiek vandens reikia gerti?
Sveikos mitybos specialistė Vaida Krupienė pataria dieną pradėti stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį geriausia išgerti per 5-10 minučių nuo atsikėlimo. Taip pažadinsite savo virškinimo sistemą ir pasiruošite pusryčiams.
„Pirmą kartą valgyti vertėtų maždaug per valandą nuo atsikėlimo. Net patys nustebsite, kaip pasidarys paprasta išgerti visą dienos skysčių normą. Valgyti, įskaičiuojant užkandžius, rekomenduojama penkis kartus per dieną.
Sklando įvairių teorijų – galima gerti skysčius valgio metu ar ne, įdomu, kad dažniausiai išreiškiama kategoriška nuomonė. Mano manymu, reikėtų pasikliauti savo savijauta. Jei maisto metu troškina – būtinai atsigerkite nedidelį kiekį šiltos arbatos arba vandens. Jei troškulio nejaučiate, o taip ir bus, jei gersite pagal rekomendacijas – tik iš įpročio valgymo metu negerkite.
Vienintelis gėrimas, kuriam šis patarimas negalioja – kava, nes ji kitaip veikia. Ją kaip tik reikėtų vartoti su maistu arba netrukus po jo“, – tikina D. Kurpienė.
Kiek skysčių būtina išgerti per dieną?
Kiekvienam žmogui per dieną reikalingas skirtingas vandens kiekis, o tai paskaičiuoti gana paprasta: 1 kilogramui kūno svorio turi tekti apie 30-34 mililitrus vandens. Svarbu prisiminti, kad sultys, kava, arbata (ir visi kiti skysčiai, kurie turi skonį) laikomi maistu.
„Vanduo mūsų organizmui nepakeičiamas. Jis ne tik mažina nuovargį, teikia energijos ir reguliuoja kūno temperatūrą, bet ir apsaugo sąnarius bei sustiprina raumenis. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, lėčiau formuojasi raukšlės. Taip pat vanduo reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai.
Kadangi nuo vandens kiekio priklauso medžiagų apykaita, dažniausiai vandens trūkumas organizme yra greitai užfiksuojamas ir pasireiškia troškuliu. Vis dėlto žmogus nuolat vartoja nepakankamai skysčių, troškulio pojūtis išsireguliuoja ir nebejaučiama, kada būtina atsigerti. Dažnai troškulys painiojamas su alkiu: ima atrodyti, kad norisi valgyti, kai iš tikrųjų organizmas reikalauja skysčių“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.
Kaip įprasti gerti vandenį?
Vaistininkė pataria, kad įprastumėte dažniau gerti vandenį, dieną pradėkite nuo stiklinės, vos tik atsikėlę iš lovos.
„Papildomą buteliuką vandens turėkite visur – ne tik rankinėje ar automobilyje, bet ir darbo vietoje. Manoma, kad reikia 21 dienos įpročiui susiformuoti, todėl, vos tik nusprendę gerti daugiau vandens, stenkitės prisiminti, kiek stiklinių per dieną jau išgėrėte“, – pataria A. Trumpienė.
