Kai pagalvojame apie perfekcionistą, greičiausiai įsivaizduojame žmogų, kuris kelia sau aukštus tikslus, tobulinasi ir mokosi, darbą atlieka laiku ir be priekaištų, skiria daug dėmesio detalėms – ypač toms, kurias vertina aplinkiniai. O dabar įsivaizduokime, kad šis žmogus pradeda kelti sau dar aukštesnius tikslus, dar labiau stengiasi, dar daugiau pasineria į kiekvieną detalę...
Talentinga amerikietė mokytoja, rašytoja, režisierė, kompozitorė Julia Cameron savo knygoje „Menininko kelias“ apie perfekcionizmą rašo taip: „Perfekcionizmas – tai draudimas sau judėti į priekį. Tai duobė. Tai užspaudžianti, atimanti galias, uždara sistema, kuri įvelia jus į detales ir neleidžia matyti visumos. Užuot laisvai kūrę, leidę sau klysti ir vėliau susivokti kodėl jos įvyko, mes įklimpstame detalių „šlifavime“. Mes stengiamės tol gludinti savo originalumą iki vidutinybės, kol tame nebelieka aistros ir spontaniškumo“.
Kas nutinka, kai noras būti tobulu tampa per stiprus?
Žmogus nebesugeba užbaigti darbo laiku, rezultatas tampa abejotinas, o kartais toks žmogus darbo apskritai nepadaro. Tačiau jis tikrai deda didžiules pastangas ir išeikvoja daug laiko. Toks žmogus vis kartoja ir tikrina, vis bando dar pataisyti ar pagerinti ir jaučia kad rezultatas vis dar „nepakankamai geras“. Jis nori nuolat žinoti, ką kuriuo momentu pasakyti, visuomet atrodyti labai protingai, niekada nė kiek nesijaudinti. Idėjos jau beveik subrandintos, tačiau vis kyla abejonių ir atrodo, kad dar „kažko trūksta“. Perfekcionistas galvoja: dar truputį padailinsiu, dar pakartosiu, dar pataisysiu ir jau tikrai bus tobula, tuomet bus galima dėti tašką. Tačiau taip neatsitinka.
Perfekcionizmas ir pasitenkinimas yra nesuderinami dalykai. Kūriniui, išvaizdai, įgūdžiui, man pačiam vis dar kažko trūksta, vis dar gali būti geriau, tas mažas trūkumas toks pastebimas. Tobulumui ribų nėra, kaip nėra ir pasitenkinimo savo atliktu darbu, savimi ir to ramybės jausmo, kai darbas yra užbaigtas.
Pernelyg didelis tobulumo siekis žmogų gali intelektualiai „suparalyžiuoti“, nes jis pernelyg bijo nesėkmės, nuvilti kitus ar save patį. Žmogus ima vengti iššūkių, toks vengimas gali tapti chronišku, iš tokios būsenos sunku išeiti. Jis pats jaučiasi nelaimingas, nuolat pasimeta abejonėse, vis menkiau vertina save ir savo gebėjimus. Perfekcionistas yra linkęs nuslėpti klaidas. Kiti jį netgi gali laikyti tinginiu ar neatsakingu.
Ar jūs perfekcionistas?
15 požymių, kurie gali liudyti, kad jums būdingas perfekcionizmas
1. Jūs tikrinate ir dar kartą pertikrinate, ar nepalikote dokumente klaidų. Nerimaujate kas bus, jei nepastebėtumėte klaidos.
2. Apskritai vengiate tikrinti klaidas, nes bijote, kad jei rasite bent vieną, turėsite tikrinti viską iš naujo. Vengiate tikrinti dėl to, kad tai kelia per daug streso, pernelyg išvargina arba jums atrodo, kad nesusitvarkysite.
3. Skaitote pastraipas po kelis kartus, kad įsitikintumėte, jog tikrai supratote teisingai. Skaitydami nerimaujate, kad nesuprasite ką autorius iš tiesų norėjo pasakyti.
4. Neskaitote visai, nes tai kelia per daug streso, “išsunkia”, vargina.
5. Kai rašote laišką ar kalbate kitiems žmonėms, jaudinatės kad kiti žmonės gali jūsų nesuprasti visai arba suprasti neteisingai.
6. Net kelis kartus peržiūrėjus ir pataisius jūsų tekstas niekada neatrodo “pakankamai geras”. Jūs ilgiau galvojate ar ieškote tinkamiausio žodžio nei rašote.
7. Taip nerimaujate, kad kažkas pertrauks jūsų darbą, kad apskritai nepradedate.
8. Galvojate, kad nereikia net pradėti darbo, jei negalėsite jo užbaigti per vieną prisėdimą. Tai gali būti rašymas, atsakinėjimas į laiškus, namų darbų ruošimas.
9. Atidėliojate atsakymus į laiškus, nes galvojate kad neturėsite pakankamai laiko atsakyti “tinkamai”. Galiausiai viskas tiek nusitęsia, kad neatsakote apskritai.
10. Jūs praleidžiate daugiau laiko ruošdamiesi projektui (organizuodami savo darbą, rinkdami informaciją, ruošdami išteklius), nei tiesiogiai dirbdami prie projekto.
11. Taip ilgai ieškote tobuliausios temos ar idėjos projektui, kad niekada jo nepradedate.
12. Jūs vis vėluojate atiduoti darbus, nes nepakankamai įvertinate kiek reikės laiko ir pastangų darbui atlikti.
13. Kalbėdamiesi jūs kelis kartus perklausiate žmonių, ką jie turėjo mintyje, bijodami kad supratote neteisingai.
14. Jūs kelis kartus įvairias variantais užduodate tą patį klausimą, kad įsitikintumėte, jog supratote teisingai.
15. Labai bijote kad pamesite savo mintį ir nebesugebėsite prisiminti ar grįžti prie to, ką kalbėjote, tad viską užsirašinėjate.
Ką daryti, jei pastebėjote savyje perfekcionizmo ir jis jums trukdo?
Pagrindinė perfekcionizmą maitinanti šaknis - jo stiprus ryšys su žmogaus saviverte. Daugumai perfekcionistų atrodo, kad jiems reikia siekti vis daugiau ir daugiau, tik tada jie bus įvertinti. O norint nebūti perfekcionistu elgtis kaip tik reikėtų priešingai – nuleisti kartelę.
Tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Nuo ko galima būtų pradėti? Pirmiausia peržvelkite svarbias savo gyvenimo sritis ir įvertinkite, kiek stipriai kiekvienoje iš jų pasireiškia perfekcionizmas. Ar negalite išeiti iš darbo, kol visos užduotys nepabaigtos? Ar labai jaudinatės, kai ateina netikėti svečiai ir pamato, kad jūsų namai sujaukti? Ar ieškote tobulų santykių ir pastebėję nors menkus partnerio trūkumus ieškote kito?
Ar draugams lengvai atleidžiate jų silpnybes? Ar pats santykiuose leidžiate sau būti klystančiu, blogu, neteisingu? Ar leidžiate sau jausti neigiamas emocijas – pavyzdžiui, pyktį, liūdesį, nerimą, bejėgiškumą, neviltį? Ar griežtai vertinate savo išvaizdą ir barate save dėl priaugusio kilogramo ar leidimo sau nebėgioti per lietų? Ar jūs stengiatės pirmiausiai pildyti kitų norus ir poreikius, o tik vėliau – savo?
Antras žingsnis – stebėkite savo elgesį. Galite pradėti nuo jums svarbiausios srities ir atkreipti dėmesį, kaip pasireiškia jūsų perfekcionizmas. Gal labai stengiatės nevėluoti ir ateinate į susitikimus gerokai anksčiau? Gal stipriai įsitempiate, kai ateina svečiai, o jūsų vonioje liko į spintelę neįdėtas valiklio buteliukas ir šluostė? Gal labai bijote, kad galite pamesti mintį ir visai neišsakote savo nuomonės? Fiksuokite tokius ženklus.
Trečia, pažvelkite, kokios mintys lemia tokį jūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei nedeleguojate tam tikrų darbų savo asistentui ir dėl to tenka dirbti viršvalandžius, pagalvokite kur priežastis. Galbūt jūs manote, kad asistentas nepadarys taip gerai ir bendras jūsų rezultatas atrodys prasčiau, o visa atsakomybė teks jums. Ir pabandykite elgtis kitaip. Perduokite asistentui užduotį ir vieną kartą patikrinkite, ar užduotis atlikta gerai. Įvertinkite, koks rezultatas yra dabar. Tikėtina, kad nebus jokių neigiamų pasekmių arba jos bus mažesnės nei tikėjotės – tuomet pagalvokite, kaip būtų galima elgtis kitą kartą.
Sumažinkite reikalavimus ir nebijokite klysti
Dar vienas svarbus dalykas, kurį reikia įvertinti yra jūsų tikslai ir reikalavimai sau. Galbūt jie gerokai per aukšti. Peržiūrėkite savo tikslus ir lūkesčius sau ir pamėginkite juos truputį sumažinti. Kaip keičiasi jūsų emocijos? Jei nerimas sumažėja, tai geras ženklas, rodantis, kad iš tiesų buvote save per daug prispaudę.
Greičiausiai bandymai sumažinti pastangas sukels nerimą. Tai normalu ir judėkite pirmyn pamažu: ženkite po vieną žingsnį, kad nerimas neišaugtų per daug. Tikėtina, kad geri rezultatai ilgainiui nerimą mažins. Darydamas sau mažesnį spaudimą žmogus jaučia mažiau streso ir gali turėti daugiau noro bei daugiau energijos veikti nei nuolat save spausdamas ir griežtai kritikuodamas. Natūralu, kad tuomet jis gali pasiekti geresnių rezultatų.
Nebijokite klaidų. Neklysta tik tas, kuris nebando ir nedirba. Jūs visuomet galite rinktis kaip galvoti apie save ir kaip elgtis. Jei skaitydami šį straipsnį mintyse peržiūrėjote savo situacijas, jas įvertinote ir nutarėte pamėginti keistis, dabar pagirkite save už pastangas, o ne kritikuokite, kad atlikote tai nepakankamai rimtai.