Pianistui į Lietuvą atvykti nesutrukdė net vos prieš keletą savaičių gauta trauma. Viešėdamas Kijeve su koncertais A. Gryniukas eidamas paslydo ir susilaužė kairę koją. „Nemalonus atsitikimas, kurio išvengti matyt nebuvo įmanoma. Tą dieną Kijeve buvo ypatingai slidu, o vakare ligoninės jau buvo perpildytos sužeistų žmonų. Su daktarais nusprendėme nedėti gipso, o vietoje jo įstatyti varžtus, kurie leistų kaului sugyti. Priešingu atveju koncertų Lietuvoje ir kitose vietose man būtų tekę atsisakyti. Pianistui svarbu ne tik rankos, grojant dirba visas kūnas. Tiesa, teko kiek pakoreguoti koncerto programą, bet publika manau buvo patenkinta.“ – pasakojo A. Gryniukas.
Pianistas A. Gryniukas jau gerai pažįstamas Lietuvos klausytojams, kurie ir šį kartą jį pasitiko labai šiltai pilnose salėse Kaune ir Klaipėdoje. „Dažnai su kolegomis diskutuojame, kas gi yra tikrasis klasikinės muzikos klausytojas ir koncertų lankytojas. Būtų įdomu su tais žmonėmis pabendrauti ir išgirsti jų įspūdžius.
Vieni mano draugai sako, jog į koncertus renkasi tik vyresnio amžiaus auditorija ir kad tai ženklas, jog klasikinė muzika laikui bėgant išnyks. O aš nesutinku – taip, tokiuose koncertuose išties didesniąją dalį sudaro vyresni žmonės, tačiau matau ir daug jaunimo, o tuo pačiu, juk tas jaunimas kažkada taps vyresniais ir galbūt jau subrendusiais klausytis tokią muziką.
Be to džiaugiuosi, kad vyresnio amžiaus žmonės atsiveria šiai muzikai, tą irgi reikia labai vertinti. Jaunimui gana sunku šiais laikais priversti save mąstyti. Todėl klasikinę muziką pakeitė „pop“ muzika, kuri paruošta, kaip greito maisto produktas, kaip piliulė cukraus, kaip „coca cola“ ar „čipsai“. Ją suvartojus, malonumą patiri staigiai, momentiškai, be jokių pastangų, ir paskui vėl nori dar ir dar. O kad patirtum didžiausią pasitenkinimą klausantis klasikinės muzikos, juk reikia įdėti pastangų, laiko, priversti smegenis dirbti. Kas to šiais laikais nori?
Todėl „pop“ muzikos industrijos atstovai tą puikiai suprasdami tuo naudojasi, kad gautų greitus, masiškai uždirbamus pinigus, „kepa“ vis naujas dainas, albumus ar žvaigždes. Bet noriu turėti viltį, kad augdamas žmogus, keičiasi, keičiasi jo vertybės ir anksčiau ar vėliau jis atsigręžia į tikrus dalykus. Senovės laikais, kuomet nebuvo tos vadinamosios „pop“ muzikos, buvo natūralu klausytis klasikinės muzikos, šviesti save, domėtis, suprasti. Išmanyti kultūrą buvo didžiausia vertybė ir prestižas, šiandien gi priešingai – svarbu žinoti ekonomikos dėsnius ir kaip greitai uždirbti pinigus.
Seniau pirmajame laikraščių puslapyje rašydavo: „J. Brahmsas sukūrė naują koncertą fortepijonui ir orkestrui.“ Sakykite kada Jūs paskutinį kartą matėte antraštę pirmuosiuose puslapiuose, kad kažkoks kompozitorius parašė naują kūrinį... Gyvename kitais laikais, bet aš lieku optimistas. Klasikinė muzika ne veltui klasikinė, kad išsilaikė tiek tūkstančių metų. Manau, ji bus tiek pat ir toliau aktuali.“ – samprotavo A. Gryniukas pakeliui iš koncerto Kaune į Vilnių.
