Į portalą parašiusi bei komentarų skiltyje feisbuke savo atsakymu su R. Mikelkevičiūtei pasidalijusi moteris prašo neteisti tų, kurie palieka vaikų namuose savo atžalas – pasak jos, šie žmonės serga, tik ne fiziškai, o dvasiškai.
Rašysiu Jums atvirai ir nuoširdžiai, nes Jus kaip tik tokia ir laikau, ir manau, kad atviras nuoširdus, sąžiningas žmogus nusipelno nuoširdaus atviro ir sąžiningo elgesio ir su juo. Rašysiu Jums savo šeimos vardu, nors šį tą Jums norėtųsi pasakyti visų paliktų vaikų vardu, nes aš esu viena iš jų...
Nesmerkite ir neteiskite tų, kurie palieka mus, nes jeigu mes jų nesmerkiame būdami savi, tai gal ir Jūs, būdama jiems svetima, to nedarykite...
Kas man padėjo suprasti mano mamą, kuri mus, 5 vaikus, išmetė iš savo gyvenimo? Vienas paprastas dalykas: žmogus, kuris negali savimi pasirūpinti, negali pasirūpinti ir savo vaikais. Argi pareikalautumėte iš luošio, kad jis pradėtų salsą šokti? Kodėl mes taip aktyviai galime dalyvauti akcijose, kad surinktume penkiaženkles sumas sergantiems įvairiomis ligomis, o tuo pat metu ignoruojame žmones, kurių dvasia serga?..
Vaikų namai niekada neištuštės, kol spręsim problemą iš vienos pusės – imdami iš ten vaikus. Tą problemą išspręsim tik veikdami kompleksiškai ir iš kitos pusės – sustabdę ateinančių į globos namus vaikų skaičių. O tai reikalauja daug daugiau, nes darbas šioje vietoje prasideda ne su vaikais, o su suaugusiaisiais...
Aš savo mamą radau po 30 metų, kalėjime, kur ji buvo nuteista 10 metų… Ir pasakysiu Jums atvirai – ten važiavau ne mamos ieškoti. Jaučiau savo širdyje, kad Dievas nori, kad jai pasakyčiau, kad yra kitoks gyvenimas ir dar ne per vėlu jį pradėti... Ji pradėjo... Išėjo iš kalėjimo 4 metais anksčiau už gerą elgesį, ir šiandien ne tik nebevartoja, bet ir vartojančius bando gelbėti.
Tada aš supratau, kad žmogus niekada nepasikeis per neapykantą, pasmerkimą ir nuteisimą. Mes visi esam to verti. Žmogus keičiasi tik per atleidimą, meilę ir tikėjimą... Mes nė vienas nesame verti, bet mums to reikia avansu, taip, kaip mes tą kasdien gauname iš Dievo.
O našlaičiais Dievas rūpinasi, nes Jis yra jų Tėvas ir Jis tai daro per įvairiausius angelus ant žemės, pavyzdžiui, vienas iš jų esate Jūs. Būkite laiminga, nes mes, atmesti žmogaus, bet priimti Dievo, esame laimingi!!!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Pasidalinti mintimis? Gal buvote šio įvykio liudininkai? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: