Visai neseniai jis ir vėl mane „metė“. Kai atrodė, jog santykiai pagerėjo ir suradom bendrą kalbą, kai buvau jam atleidusi ir juo dar kartą patikėjau (matyt, pasąmoningai norėjau turėti tėvą šalia, kuriuo būtų galima pasikliauti ir esant reikalui, sulaukti išmintingo patarimo), jis grįžo prie butelio. Žinoma, nutrūko ir bendravimas.
Pasijaučiau ir vėl palikta. Negana to, beveik tuo pat metu į nugarą peiliu dūrė brolis. Nors su juo neaugom kartu, tačiau palaikėm santykius – puikiai sutarėm, supratom ir palaikėm viens kitą. Nieko jam negailėjau (nekalbu vien apie materialius dalykus). Vis dėlto, patyriau ir jo išdavystę bei nesąžiningumą. Tuomet tikrai suspaudė širdį. Verkiau. Tyliai verkiau.
Spaudžia širdį ir dabar. Ką tik netikėtai sužinojau, kad vaikinas, su kuriuo dar šiandien bendravau, turi žmoną ir vaiką. Kitas – taipogi turi (turėjo) merginą – jų nuotrauka vis dar plaukioja po interneto platybes. Tačiau nė vienas apie tai neužsiminė – tylėjo it kapai. Laimei, bendravimas neišsirutuliojo į kažką daugiau (kaip visad dėkoju aukštesnei galiai ar kažkam, kas mane saugo ir globoja).
Man tikrai nėra skaudu dėl to, kad jie turi merginas/žmonas ir vaikų. Priešingai, džiaugiuosi dėl jų. Man skaudu tik dėl to, kad jie meluoja ir mane laiko paskutine kvaiša. Be to, apgaudinėja ir savo antrąsias puses. Tokiems vyrams galiu pasakyti: „(...)Turėkit drąsos pasakyti, kas esat!“ Iš tiesų, vyrai, kurie meluoja ne tik man, bet ir savo gyvenimo partnerėms yra padugnės ir šūdo gabalai.
Ir net nebandykit man postringauti apie tai, kad turiu pasitikėti vyrais. Kai jau galvojau, kad nepasitikėjimo siena subyrėjo, jūs, vyrai, ir vėl „pasistengėt“, kad ją pasistatyčiau iš naujo – dar storesnę ir aukštesnę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Mano sesuo turi kelis meilužius, kurie turi šeimą, vaikų... Ir ji, tai žinodama, vis tiek su jais susitikinėja, nors ne kartą jos klausiau, kaip ji jaučiasi, ardydama šeimas. Tada iš karto atrėžia, kad ji nieko blogo nedaro ir ji neardo šeimų, esą jei tie vyrukai nenorėtų, nesusitiktų su ja“, – yra pasakojusi DELFI skaitytoja. Tai – tik viena skaudi istorija, kai vyras ar moteris nepaisė santuokos pasižadėjimų. Vis dėlto, teisti paprasčiausia. Ne kartą DELFI rašė ir apie tai, kai meilužėmis moterys tapo to nė nežinodamos.
Viena DELFI skaitytoja yra rašiusi apie tai, kai tik po daugiau nei metų sužinojo, kad jos mylimasi turu šeimą.
„Tą dieną ir prasidėjo pasaka, buvo gera, nuo tos dienos mes susitikdavome kasdien, viskas buvo idealu, aš buvau kaip ant sparnų. Kartą jis žiūrėjo į mane susinervinęs kažko, su ašarom akyse pasakė: „Velnias, aš tave įsimylėjau“. Tada aš nesupratau, kodėl jis taip nervinosi. Bet praėjus daugiau nei metams aš sužinojau, kad jis turi žmoną ir vaiką“, – pasakojo ji.
Prašome Jūsų pasidalyti mintimis šia skaudžia, bet amžina tema – ar tikrai kaltas tik žmogus, atsiradęs tuomet, kai kitas jau buvo sukūręs santykius? O gal būna istorijų, kai meilužė ar meilužis parodo, kad santykiai buvę tik saviapgaulė? Padiskutuokime – ar reikia kaltinti meilužę ar meilužį, kai santuokos įžadus davę vyras ir žmona? Gal taip – paprasčiausia, bet ne teisingiausia?
Įdomiausios istorijos ar nuomonės autorių apdovanosime – jam atiteks pusės metų pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata. Konkurse galite dalyvauti čia arba rašydami el.p. pilieciai@delfi.lt.