Daugelis mano bendraamžių žaidė arba žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kaip teigiamus dalykus čia matau tai, kad jie gali lavinti savo kompiuterio pelės valdymo įgūdžius, rašymo klaviatūra greičio įgūdžius. Yra žaidimų, kur jų veikėjas turi pašokti, ką nors peršokti, numušti pavojingus kamuolius ir panašiai. Šie žaidimai ne tik lavina pelės valdymo įgūdžius, bet ir gerina reakciją. Juk visi norime laimėti arba pereiti į aukštesnį lygį.
Jeigu žaidimas yra anglų kalba, sužinai ir išmoksti daug tos kalbos žodžių. Mano draugai, žaisdami „Farmville“, išmoko medžių, augalų, naminių gyvūnų, žvėrių pavadinimus anglų kalba. Žaisdami „Ikariam“ susirašinėja su žmonėmis, žaidžiančiais šį žaidimą, iš viso pasaulio. Galiausiai, jeigu esame pavargę ir norime „atsijungti”, užsimiršti, mums irgi padeda žaidimai. Pamirštame nesėkmes, nes panyrame į žaidimų pasaulį. Bet čia, mano manymu, ir slypi didžiulis pavojus.
Žaidimas gali taip tave užvaldyti, kad nebesuprasi nei realaus laiko, nei to, kad įvykiai, besiklostantys žaidime, nėra tikri, kad pradedi gyventi kitame, išgalvotame pasaulyje. Kartais herojus žūsta, bet gavęs „gyvybę“ vėl veikia ir kovoja. Deja, deja, kad taip būtų realiame gyvenime… O vaikai pradeda nebesuprasti, kad taip būna tik žaidimuose.
Yra žiaurių žaidimų, kuriuose liejasi kraujas, reikia kariauti, kovoti. Tokie nemoko gerumo, prisižaidęs vaikas pats pradeda šiurkščiai elgtis, keiktis, muštis su draugais. Jam atrodo, kad taip reikia, nes taip elgiasi jo žaidimo herojus. O kur dar nuovargis, kai per ilgai sėdima ir žiūrima į kompiuterio ekraną! Pavargsta akys, tampi irzlus, kad per ilgai „neišeini“ kokios misijos, neatlieki užduočių. Nebegali susikaupti per pamokas, nes galvoji, kaip bus žaidžiant.
Mūsų mokykloje yra priklausomybę nuo žaidimų turinčių vaikų. Manau, kad savo jėgomis jie neišsikapstys, kad reikia tėvų kontrolės, reikia, kad bibliotekų darbuotojos irgi neleistų jiems per ilgai sėdėti prie kompiuterio. Skaičiau, kad mažiems vaikams oftalmologai pataria sėdėti prie kompiuterio ne ilgiau kaip pusvalandį.
Tad ko daugiau – pliusų ar minusų – teikia kompiuteriniai žaidimai? Manau, kad tinkami (nežiaurūs) gali ugdyti vaiko fantaziją, suvokimą, bet reikia riboti laiką, praleistą prie kompiuterio. Juk viskas eina į priekį, taip pat ir informacinės technologijos. Visiškai išbraukti iš savo gyvenimo nei kompiuterių, nei kompiuterinių žaidimų negalime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 63 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.