Virėjos Rūtos ir jos stogdengiu dirbančio vyro šeima su trimis vaikais Vilniuje socialinio būsto laukė trylika metų.
Kol laukė eilėje, butą nuomojosi ir, pasak moters, mokėdavo daugiau kaip 150 eurų per mėnesį, o dabar už Vilniaus savivaldybei priklausančio keturių kambarių butą naujame name Pilaitėje moka 60 eurų nuomos.
„Patiems neišeina, nes kai šeima didelė, 5 asmenų, paskolos niekas neduoda – reikia labai didelių pajamų, o MMA gaunant niekas tau tokios paskolos nesuteiks“, – pasakoja socialinio būsto gyventoja.
Vien Vilniuje eilėje laukia 7000 žmonių, o socialinių butų savivaldybė turi 1300. Visoje Lietuvoje socialinio būsto, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, laukia 30 000 žmonių, kai kurie jų laukia jau 20 metų.
Suprasdami, kad paramos besikreipiančiai šeimai būsto reikia dabar, o ne kada nors, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daugiau kaip prieš metus inicijavo įstatymų pakeitimus. Pagal juos, šeimos pačios galėtų susirasti nuomojamą būstą ir gauti iš valstybės nemažą kompensaciją nuomai padengti, užuot dešimtmečius laukę valdiško būsto. Tačiau per metus Vilniuje neatsirado nė vienos tokios šeimos. Naujoji tvarka neveikia nė viename iš didžiųjų miestų.
„Didieji miestai nesugebėjo laiku susitvarkyti, pasirengti dėl šito įstatymo įgyvendinimo – jie turėjo pasitvirtinti tvarkas ir teikti pasiūlymus pasinaudoti šita paramos forma šeimoms ir asmenims. Jie to laiku nesugebėjo padaryti, todėl asmenys negalėjo pasinaudoti“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.
Už socialinį būstą sostinėje atsakingas Vilniaus vicemeras ginasi, kad pats įstatymas blogas.
„Neveikia ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose. Pirmas dalykas, įstatimu numato tokią tvarką, kad kompensaciją gali siūlyti tik toms šeimoms, kurie sulaukia būstui eilės, tai yra, tu gali rinktis, ar būstą gausi už labai mažą socialinio būsto nuomos kainą, ar pasirinksi kompensaciją ir nuomosies rinkoje. Tai paprastai, kas jau laukia 10–15 m. ir gauna tą socialinį būstą, tai tikrai jį ir renkasi“, – sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad savivaldybė neteisingai interpretuoja įstatymą ir aiškina, kad vienoms šeimoms atsisakius, būstą nuomotis patiems savivaldybės turėjo siūlyti žemiau eilėje esančioms šeimoms.
„Šita procedūra turėjo būti Vilniuje padaryta iki sąrašo pabaigos – visiems per metus jau turėjo būti pateikti pasiūlymai, ir jeigu iš to visos sąrašo, iš tų 7000 laukiančių, niekas nenorėtų pasinaudoti – tuomet būtų galima teigti, kad kažką reikėtų keisti, bet to nebuvo padaryta“, – teigia A. Stapulionis
Tačiau ir savivaldybė, ir patys socialinio būsto ilgai laukę žmonės sako, kad kita ne mažiau svarbi priežastis –privačių būstų savininkai nenori oficialiai deklaruoti nuomojantys butus, nes tik taip valstybė kompensuoja nuompinigius socialiai remtiniesiems.
Butą iš nuomoję oficialiai, šeimininkai nuo gautų pajamų turėtų mokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
„Savivaldybė gali priimti tokį sprendimą, kad verslo liudijimą suteiktų už veiną eurą tiems, kurie nuomoja būstą socialinėms reikmėms – reikia fantazijos ir manau, kad savivaldybės pačios savo lygmeny gali išspręsti tuos klausimus“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Nė viena savivaldybė tokio sprendimo nėra priėmusi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotos įstymo pataisos, turėjusios ištirpdyti eiles prie socialinio būsto, veikia tik vienuolikoje iš 60 savivaldybių.
