Savo ruožtu reikia paklausti kaip Lietuvoje veikė „Veolia“ kontroliuojama Vilniaus energija ir jos teisiami vadovai.
1. Ar biokuro pirkimas iš susijusios bendrovės „Bionovus“ 15 proc. aukštesne nei rinkos kaina nėra konkurencijos ir šilumos vartotojų teisių pažeidimas? Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų gryno pelno.
2. Ar 2003–2007 metais Vilniaus energija nepirko dujų iš „Dalkia Lietuva“ už žymiai didesnę kainą, nei kad „Dalkia Lietuva“ mokėjo už dujas „Dujotekanai“? Ar taip nebuvo padaryta ne mažiau kaip 3 mln. eurų žalos šilumos ir karšto vandens vartotojams?
3. Ar „City Service“ perparduodama Vilniaus miesto savivaldybei iš „Vilniaus energijos“ pirktą šilumą nepadarė savivaldybei 20 mln. eurų nuostolio ir „City Service“ nepagrįstai gavo didžiulį pelną?
4. Ar vilniečiai užmiršo skandalą, susijusį su „Rubysafe“ sistema, iš kurio pelnėsi Vilniaus energija ir su ja susijusios įmonės?
Tokių klausimų sąrašą būtų galima dar ilgai tęsti.
Ponia M. Ghendouri kalba apie 100 mln. eurų žalą, bet užmiršta, kad „Vilniaus energija“ savo akcininkams išmokėjo daugiau kaip 100 mln. eurų dividendų, surinktų iš vilniečių kišenių.
Ponios M. Ghendouri pasisakymai, kad ji nemato nieko blogo pirkimuose iš susijusių asmenų, teikiant palaugas viešajam sektoriui, galėtų būti vertinami kaip proteguojantys korupciją. Ar tai yra „Veolia“ verslo standartai?
Jeigu taip, tai, ko gero, „Veolia“ savo veiksmais ir pasisakymais bando lenkti net „Gazprom“.
Ar premjero Algirdo Butkevičiaus vyriausybė parodys bent dalį tos politinės valios ir teisinių žingsnių prieš „Veolia“, kokių Andriaus Kubiliaus vyriausybė ėmėsi prieš „Gazprom“?
„Veolia“ metė pirštinę. Kas ją pakels, ponai?