Praėjo daugiau nei metai po šio reikšmingo įvykio. Greičiausiai, dauguma žmonių jau susidarė asmeninę nuomonę apie šią valiutą, gali išskirti pliusus ir minusus. Tad kokią įtaką Lietuvai per metus padarė euro įvedimas ir kokie mitai buvo sugriauti?
Vis dar skaičiuojama 1:1 santykiu?
Kiekvienas prekybininkas ar paslaugas teikiantis žmogus (kitaip tariant – verslininkas) buvo įpareigotas nuo 2015 metų sausio 1-osios dienos perskaičiuoti savo produkto ar paslaugos kainą iš litų į eurus. Euro kursas – 3,4528 lito. Vieni verslininkai išlieka padorūs ir gauna puošnius lipdukus „Perskaičiuota sąžiningai“, kiti – toliau „pokštauja“ ir net praėjus metams po euro įvedimo Lietuvoje kainas palieka tas pačias, kaip ir buvo „prie lito“, tik valiutos simbolį pakeičia.
Kalba anaiptol nėra apie kainų kilimą, kurio visi bijojo dar prieš įsivedant eurą, nors, žinoma, šioks toks kainų pokytis vis dėlto yra. Galvoje turimas kai kurių verslininkų nesąžiningumas ir per daug didelis noras pasipelnyti iš „aukso gysla“ tapusio euro įsivedimo. Džiaugsmą kelia bent jau tai, kad tokių „verslininkų“ gretos mažėja ir vis daugiau tenka pagaminti „Perskaičiuota sąžiningai“ lipdukų.
Lietuva – 8 vietoje pigiausių Europos šalių dešimtuke
Kad ir kaip būtų kalbama dėl kylančių kainų, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva užima aštuntą vietą pigiausių Europos šalių dešimtuke. Nors kainos Lietuvoje yra mažos kitų Europos valstybių atžvilgiu, vis dėlto valstybės gyventojai nėra tuo patenkinti, nes jiems kainos, palyginus su jų gaunamu atlyginimu, yra gana didelės.
Kita vertus, palyginus praėjusių metų pradžios ir pabaigos būtiniausių prekių kainas, skirtumas labai nedidelis. Taigi, nors kai kuriose etiketėse matome, jog eurai litus pakeitė kone „1:1“ santykiu, o dalies prekių kaina suapvalinta anaiptol ne pirkėjo naudai, vis dėlto ne vienas pastebi, kad užmokestis už kai kurias prekes Lietuvoje sumažėjo.
Euro patogumai
Manote, kad euras – paprasčiausia valiuta, kurią anksčiau ar vėliau privalėjome įsivesti po įstojimo į Europos Sąjungą? Deja, tačiau taip nėra! Euras visiems gyventojams suteikia įvairių patogumų. Vienas iš svarbiausių – dingęs galvos skausmas dėl valiutos keitimo kitose Europos Sąjungos šalyse. Argi nenuostabu, kad galėdami laisvai keliauti po ES valstybes nekvaršiname sau galvos dėl savosios valiutos keitimo į užsienietišką? Negana to, Lietuva euro zonoje tapo daug patrauklesnė kitų šalių gyventojams, kurie čia mielai (tačiau vangiai) kuria savo smulkias įmones.
Kitas patogus dalykas yra tas, kad dabar Lietuva gali lengvai lyginti savo finansinę padėtį su kitomis šalimis, nes įsivedus eurą nereikia visų palyginimų skaičiuoti litus dauginant iš 3,4528.
Mitai – sugriauti?
Prieš Lietuvai įsivedant eurą žmonės kūrė įvairiausius mitus. Pavyzdžiui, buvo manyta, kad kainos šoktels lyg viduryje karštos vasaros termometro stulpelis ir visi bus labai nelaimingi. Kaip jau ir minėta anksčiau, kainos kiek pakilo, tačiau ne taip drastiškai, kaip manė gyventojai. Todėl drąsiai galima teigti, kad mitas – sugriautas.
Dar viena sklandanti paskala buvo susijusi su lietuviškumo išnykimu. Rodos, reiktų sutikti, tarptautinė europietiška valiuta nukonkuravo mūsų litą, lietuviškąjį pinigą, tačiau ir toliau galime didžiuotis kitoje euro monetų pusėje esančiu Vyčiu arba naujai išleistose monetose besipuikuojančiu gražiausiu lietuvišku žodžiu „AČIŪ“. Tai ne tik puikus patriotizmo išreiškimas, bet ir šaunus būdas „reklamuoti“ mūsų valstybę užsienio šalims. Patiems mums, tikriausiai, būtų labai smagu, jeigu kokioje tolimosios Italijos parduotuvėlėje grąžą gautume lietuviškomis monetomis ir pagalvotume: „O taip... Tai juk mūsų „metalas!“
Vieni švenčia euro gimtadienį Lietuvoje, kiti – palaidoję litą gedi jo jau metus. Kad ir kaip būtų – viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Bet kokiu atveju turime žinoti, jog euro įvedimas nebuvo šiaip sau „išmislas“, o protingas ir gerai apgalvotas valstybės žingsnis tobulėjimo link.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
2016 m. DELFI ir Vilniaus Gabijos gimnazija skelbia Lietuvos mokyklų jaunųjų žurnalistų konkursą! Šis tekstas – 23 straipsnis konkursui.
Kviečiame jaunuosius mokyklų žurnalistus savo publicistinius tekstus, kurių apimtis siekia iki 400-500 žodžių, siųsti adresu gabijos.laikrastis@gmail.com. Konkursas vyks sausio 1-30 d. Jūsų atsiųsti tekstai bus publikuojami DELFI portalo rubrikoje DELFI Pilietis. Bus skiriamos dvi nominacijos – „Populiariausias jaunasis žurnalistas“ ir „Profesionaliausias jaunasis žurnalistas“. Prizus laimėtojams įsteigs portalas DELFI.