Šią savaitę šurmulio viešumoje sulaukė „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio pasisakymai apie tai, kad dabartinė situacija Lenkijoje primena Rusiją. Tačiau jis pats aiškino buvęs klaidingai pacituotas ir nesuprastas.
Esą lyginant dvi kaimynes siekta parodyti tai, kad šiuo metu Lietuvai Lenkijos rinka yra tokia pat svarbi, kaip prieš kelerius metus buvo Rusija. Pastaroji buvo tarp trijų didžiausių eksporto rinkų, o dabar jos rinka beveik prarasta. Lenkija šiuo metu antroje vietoje pagal eksporto apimtis.
„Jos vykdoma ekonominė politika dabar lemia zloto pigimą ir, aišku, kad eksportuoti į valstybę, kurios valiuta nuvertėjo per trumpą laiką 10–15 proc., bus daug sudėtingiau. Čia turbūt ne paskutinės reformos, kurios sukelia nerimo užsienio investuotojams ir kreditų reitingų agentūroms, dėl ko nuvertėja zlotas ir didėja Lenkijos skolinimosi kaina“, – DELFI sakė ekonomistas.
Jo teigimu, nuvertėjus zlotui mūsų šalies ekportuotojams bus sunkiau parduoti produkciją Lenkijoje. Zloto vertė priklauso nuo valstybės vykdomos politikos ir reformų. O sprendžiant iš Europos Komisijos ir agentūrų vertinimų, jos nėra labai geros.
„Aš neužsiimu politikavimu, tiesiog cituoju, ką pasakė Europos Komisija ir reitingo agentūra. To pasekmė paprasta – zlotas nuvertėjo žemiausio lygio iki 2009 metų. Skolinimosi kaina šiuo metu 10 metų terminui lenkai turi dvigubai didesnę nei Lietuva. Manau, šie objektyvūs rodikliai labai iškalbingi, jie daug pasako kaip investuotojai mato Lenkijos ekonomines perspektyvas“, – reziumavo N. Mačiulis.
Tačiau SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda abejoja kolegos argumentais. Jo teigimu, ekonominė situacija Rusijoje ir Lenkijoje visiškai skiriasi – pirmosios ekonomika pernai smuko beveik 4 proc., o pastarosios išaugo 3,6 proc. – taigi jos esančios visiškai skirtingose verslo ciklo stadijose.
„Antra, Rusijos ekonomika ir ateity, matyt, labai smarkiai ir skausmingai priklausys nuo naftos kainų. Pirmąjį šių metų pusmetį jos bus tikrai žemos, vadinasi, labai didelė tikimybė, kad čia recesija kartotis ir 2016 metais. Tuo tarpu Lenkijos problema šiuo metu yra ne tiek makroekonominio, kiek politinio pobūdžio“, – DELFI sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, sunkiai prognozuojama Lenkijos valdžia, priima keistokus sprendimus ir destabilizuoja padėtį tiek politiniu lygiu, tiek ekonominiu lygiu.
„Tačiau kaip ir sakiau, reikėtų pridaryti labai daug nesąmonių, kad Lenkijos ekonomikos situacija vietoje augimo imtų smukti. Zloto kurso svyravimai nėra smarkiai paveikti kokių nors fundamentalių veiksnių. Kurso smukimą labiau lemia jau priimti ar dar tik planuojami politiniai sprendimai, kurie jau dabar kažkiek gąsdina finansų rinkas“, – svarstė ekonomistas.
Jo nuomone, „viskas turėtų judėti natūralesne ir tolygesne vaga“, jei po pradinio „apsišlifavimo laikotarpio“, Lenkijos vyriausybės veiksmai bus labiau prognozuojami.
Paprašytas pakomentuoti ekonomistų aptariamą Lenkijos ir Rusijos palyginimą Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis juokavo tegalįs pasakyti tik dar daugiau ir prastesnių būdvardžių.
„Esmė ta, kad nėra blogiau, kai politinę situaciją kaimyninėje valstybėje viešai komentuoja komercinių bankų atstovai“, – DELFI sakė politikas.
Jo teigimu, Lenkijoje vykstantys procesai dėl Konstitucinio teismo, žiniasklaidos, ir kt. – tai yra politiniai klausimai, kurių iki galo nesuprato dar daugelis Europos politikų.
„Taigi, tokius dalykus visada būčiau linkęs palikti komentuoti ar akademinio pasaulio atstovams, ar žurnalistams, ar politologams, ar pagaliau tiems patiems politikams“, – sakė A. Ažubalis.
Jo įsitikinimu, panašūs bankams atstovaujančių asmenų vieši pasisakymai ir nepagrįsti palyginimai yra susiję su Lenkijoje viešai svarstomais planais įvesti naujus mokesčius finansų institucijoms.
„Peršasi tokia vienareikšmiška išvada. Jei jūs prisiminsite reakciją bankų, kada panašus mokestis buvo įvedamas Vengrijoje, pamatysite, kad tai kažkas panašaus, reakcijos susišaukia“, – kalbėjo pašnekovas.
