1.Ieškome pigių meistrų.
Jei pagal rekomendacijas radote gerą meistrą ir jis maloniai šypsodamasis tvirtina, kad atliks kokybišką remontą perpus pigiau nei konkurentai, netikėkite. Prieš jus arba retas altruistas, arba nerimtas specialistas. Jums teks dirbti savo remonto prižiūrėtoju. Geras meistras žino savo darbo ir laiko vertę.
2. Bendraujame su meistrų komandos vadovu, kurio nesuprantame.
Per pirmą susitikimą atkreipkite dėmesį į tai, ar meistrų komandos vadovas aiškiai ir tiksliai reiškia mintis. Su žmogumi, neaiškiai formuluojančiu darbo planą, bus sunku dirbti. Jei meistras tvirtina, kad moka visokius darbus, būkite atsargūs. O jei bendrauja su jumis iš aukšto, paniekinamai, vargu ar požiūris į jūsų namo atnaujinimą bus geresnis.
Nepagailėkite laiko pabendrauti su keliomis meistrų komandomis. Pažiūrėkite, kas užduoda klausimus, gilinasi į smulkmenas, o kas neatsakingai žada aukso kalnus.
3. Draugaujame su darbininkais.
Nebūkite per daug draugiški, net jei remontą reikia atlikti skubiai, o daug pinigų ir kitos meistrų komandos nėra. Draugiškumą ir gerumą dažnai laiko silpnumu. Todėl nenustebkite, jei darbininkai skundžiasi žmonomis ir vaikais, naudojasi jumis tarsi nemokamu psichoterapeutu. Greičiausiai nuskambės frazė: „Daryti remontą sunku.“ Jie atsisveikins ir nepasakys, kad iš vonios teka vanduo.
Atsiminkite – meistrai dirba ne už ačiū ir nesiperša į draugus. Visų pirmą mokate už kokybę.
Žinoma, bendrauti su darbininkais reikia korektiškai – geras meistras save gerbia.
4. Nenubraižome buto plano.
Nubraižykite buto planą ir padarykite tris egzempliorius. Nurodykite kiekvienos patalpos išmatavimus.
Pirmas egzempliorius – elektros schema: rozetės, lempos, jungikliai.
Antras – santechnika ir virtuvė: kriauklė, vonia, unitazas, skalbimo mašina, viryklė ir kt.
Trečias – apdailos darbai: apmušalai, grindys, plytelės. Atskirai nubraižykite dekoratyvinių elementų vonioje planą. Aptarkite su meistrų vadovu planą, pažymėkite patikslinimus, paprašykite pasirašyti ant kiekvieno egzemplioriaus ir atiduokite kopijas.
Darbininkai vadovausis planu, o jums planas bus dokumentas, kuris padės sulyginti tai, kas sugalvota, su realybe.
5. Nesudarome sutarties.
Į sutartį surašykite viską, kas jums svarbu – darbų apimtis, terminus, darbų etapus, išmokų grafiką, darbo instrumentų skaičių, baudas už terminų nevykdymą, tvarkymą po remonto ir t. t. Iš karto susitarkite, kas pirks medžiagas, nurodykite kokias.
Antraip paskui jūsų paprašys nupirkti tai klijų, tai dar ko nors, o kai nesutiksite išgirsite: „Neturiu laiko lakstyti po parduotuves, man reikia dirbti.“
Sutartis bent kiek saugos jus nuo nesąžiningų meistrų, suteiks minimalias garantijas. Na bent jau norisi tuo tikėti.
6. Atidėliojame medžiagų pirkimą.
Pagal galimybę iš karto pradėkite ieškoti medžiagų. Gali būti, kad vintažiniai tapetai, kurių yra internetinėje parduotuvėje, jau seniai išimti iš prekybos, raudonų plytelių į sandėlį atveš tik po dviejų savaičių, o ryškus dekoras su paveikslėliais jums apskritai netinka. Galiausiai prastovos – prarasti pinigai, nervai ir sugadinti santykiai.
7. Netikriname darbininkų skaičiavimų.
Kontroliuokite visus pirkinius. Reguliariai pasitikslinkite, kokių medžiagų ir iki kada reikia nupirkti, kas skubu, o kas gali palaukti.
Gaila gaišti laiką ir važiuoti į parduotuvę vieno tapetų ritinio, indelio dažų ar užmirštų lentelių.
Liūdniausia, kad meistrai praneša, kad trūksta dviejų laminato lentelių.
8. Negalvojame apie kaimynus.
Be reikalo. Reikėtų iš karto susitarti su meistrais, kad po tam tikros valandos bute neturi garsiai skambėti muzika, o per šventes ir savaitgaliais – jokių triukšmingų darbų. Antraip vieną kartą kaimynai tiesiog iškvies policiją.
9. Nekontroliuojame situacijos.
Apsilankykite name ar bute dvi-tris dienas. Išsiaiškinkite visas smulkmenas. Jei sudėtinga – iš anksto susiraskite žmogų, kuris atskirtų varinį laidą nuo aliuminio. Pasikvieskite jį į pirmą susitikimą, o remonto eigoje kvieskitės į pagalbą.
Kiekvieną darbo etapą geriau pradėti po to, kai pamatysite ankstesnio etapo rezultatus.
Net jei darbų rezultatų nesimato, naudinga žinoti, kur eina laidai ar vamzdžiai.
Prieš eilinių darbų pradžią aptarkite su meistrų vadovu, kas ir kaip bus atliekama, išsakykite pastabas, plane pažymėkite susitarimus. Tada vieną vakarą neteks išgirsti, kaip girgžda naujos grindys, kažkodėl suklotos ant seno linoleumo, nepamatysite, kad parketas vietoje blizgaus lako nulakuotas matiniu.
Nepamirškite smulkmenų. Jos slypi netikėčiausiose vietose – sudūrimuose, kampuose, po palangėmis, vonioje, už durų.
Nepatingėkite visur pasidairyti – jums šiame name ar bute teks gyventi.
10. Nepalaikome tvarkos.
Iš karto įspėkite darbininkus, kad esate nuobodyla, kuris už netvarką atleidžia iš darbo.
Nepasikliaukite svetimu tvarkingumu. Žiūrėkite, kad bute nuo pat pirmos remonto dienos būtų švaru, antraip paaiškės, kad ant naujo laminato pjaustomos plytelės, o ant naujo stalo mėtosi maisto likučiai.
Neleiskite nieko statyti prie pat šviežiai nudažytų sienų, ypač maišų su šiukšlėmis, senų durų. Atviri laidai neturi voliotis, kur pakliuvo, net jei meistras – patyręs elektrikas. Jei kas nutiks, tyrėjai pirmiausia bendraus su jumis – tokie įstatymai.
Dėl tos pačios priežasties jums spręsti, leisti ar neleisti statybininkams rūkyti balkone.
11. Mokame, tačiau savęs negerbiame.
Iš karto susitarkite, kad paskutinis mokėjimas bus ne mažiau nei 10 proc. remonto sumos ir kad darbininkai jį gaus tada, kai užbaigs visus darbus. Nemokėkite didelio avanso, reikalaukite čekių, mokėkite etapais. Beje, mokėkite laiku – nesąžiningumas sukels atsakomąją reakciją. Prieš mokėjimą visada patikrinkite kokybę.
Nepriimkite objekto paskutinę dieną, ypač jei skubate ar esate pavargę – tada galite nepastebėti svarbių detalių. O baigus darbus meistras gali paprasčiau nebekelti ragelio.
Į paskutinį susitikimą su darbininkais pasikvieskite nusimanantį pažįstamą, juk dvi galvos visada geriau. Jei pamatėte broką, kalbėkite, paaiškinkite savo poziciją ir stenkitės suprasti kitus.
