Pirties direktoriaus Alfonso Morkvėno teigimu, dabar galiojančios 2010 metais patvirtintos paslaugų kainos – 4,34 euro už valandą – nebeleidžia įstaigai išgyventi be nuostolių.
„Vien minimalus atlyginimas, kurį gauna mūsų aštuoni ne visą etatą turintys darbuotojai, nuo 231 euro 2010 metais išaugo iki 350 eurų 2015-aisiais“, – kalbėjo direktorius.
Praėjusius metus Panevėžio pirtis baigė turėdama 4 tūkst. 814 eurų nuostolį. Užpernai jis buvo 1839 eurais didesnis. Pirties direktoriaus teigimu, sumažinti materialinę žalą pavyko labai taupant vandenį ir šilumą.
„Mano kabinete 12 laipsnių šilumos. Pirtyje, žinoma, nešalta. Darbuotojai nuolat tikrina, kad be reikalo nebėgtų vanduo. Tačiau tokios taupymo priemonės mažai gelbsti“, – „Sekundei“ tvirtino A. Morkvėnas.
Panevėžio pirtyje valandai bilietą įsigijusiems lankytojams leidžiama praustis ilgiau. Jos vadovo skaičiavimu, maudynių išlaidos būtų padengiamos bilietą pabranginus iki 5 eurų.
Didžiausią nerimą direktoriui kelia kiauras pastato stogas. Dabar, kai lauke neigiama temperatūra ir nelyja, vanduo per sienas ir lankytojams ant galvų nebėga, tačiau prasidėjus polaidžiui pirtis gali virsti baseinu.
A. Morkvėno teigimu, kol stogas kritinės būklės, nėra prasmės remontuoti patalpų. Maudymosi ir kaitinimosi patalpos yra patenkinamos būklės, o persirengimo mena sovietmetį.
Nors miesto viešoji pirties neprilygsta SPA kompleksų vandens zonoms, panevėžiečiai, sprendžiant pagal lankytojų skaičių, ją mėgsta. Pernai miesto pirtyje apsilankė 16 tūkst. 294 gyventojai, iš jų 3 tūkst. 197 turėjo vadinamuosius talonus.
Jiems pirties paslaugas kompensuoja Savivaldybė.
Kalba ir apie privatizavimą
A. Morkvėnas savo vadovaujamos įstaigos problemas išdėstė Miesto ūkio ir aplinkos komitetui. Jo pirmininkas Alfonsas Petrauskas sakė, kad komitete joks sprendimas nei dėl pirties paslaugų kainų, nei dėl jos remonto nepriimtas. Direktoriaus paprašyta pateikti išsamesnius skaičiavimus, kiek kainuotų stogo remontas, vandens padavimo sistemos tobulinimas ir kiti reikalingi atlikti darbai.
„Apskritai paprašėme pateikti pirties perspektyvos viziją. Galbūt netikslinga į ją investuoti pinigus, gal reikėtų privatizuoti. Galima svarstyti ir tokį variantą“, – kalbėjo komiteto vadovas.
A. Petrauskas pasigedo ir nuodugnesnės nuostolių atsiradimo analizės.
Jo žiniomis, pirties nuostoliai pradėjo didėti jai ėmus griežčiau kontroliuoti talonų perpardavinėtojus. Sumažėjus juos turinčiųjų, sumažėjo ir Savivaldybės pirčiai už jų maudynes skiriama suma.
Išvaikyti miestiečių nepavyko
Panevėžio rajone veikia devynios pirtys: Dembavoje, Velžyje, Upytėje, Naujamiestyje, Krekenavoje, Smilgiuose, Naujamiestyje, Raguvoje, Ramygaloje ir vienas dušas Geležiuose.
Viena valanda maudymosi malonumų, priklausomai nuo pirties, suaugusiam, lengvatų neturinčiam asmeniui kainuoja nuo 2,03 iki 2,61 euro, pensininkui, neįgaliajam – nuo 1,74 iki 2,03 euro, vaikams – nuo 87 centų iki 1,5 euro. Socialiai remtinieji maudosi nemokamai.
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė sako, kad tokios kainos nepadengia realių išlaidų, kitaip sakant, pirtys rajonui yra nuostolingos. Per metus jiems padengti rajonas savo biudžete suieško apie 80 tūkst. eurų.
Neblogos priemiesčio gyvenviečių pirtys ir mažos kainos privilioja nemažai miesto gyventojų. Tad rajono Savivaldybei tenka dotuoti ir panevėžiečių maudynes.
Prieš porą metų rajonas svarstė pabranginti paslaugas miestiečiams, tačiau priėjo prie nuomonės, kad absurdas į pirtis atvykstančių žmonių prašyti pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją.
