Today.com pateikia penkis įdomius faktus apie cukrų.
1. Kad smegenys funkcionuotų, joms reikia gliukozės.
Dažniausiai 100 proc. kuro veiklai smegenys gauna iš gliukozės. Tai būtinas komponentas, kuris yra visų apykaitos procesų smegenyse pagrindas. Net minimaliai valgant smegenims reikia gliukozės.
Nors smegenys gali naudoti kitokį kurą, mūsų organizmas saugo smegenis, paversdamas riebalus ir baltymus gliukoze ir taip suteikdamas smegenims reikalingo kuro. Smegenims reikia mažų mažiausiai ketvirtadalio kuro iš gliukozės.
Net stimuliuojat – sportuojant, organizmas pirmiausia naudoja sukaupto cukraus energijai (6 proc.), o paskui paverčia riebalus ir baltymus papildomomis energijos atsargomis.
2. Visi gyvūnai (išskyrus kates) turi įgimtą pomėgį cukrui.
Skonio receptoriai yra jutikliai, kurie priima penkis skonius: saldų, rūgštų, kartų, sūrų ir mėsišką.
Mūsų skonio receptoriai užfiksuoja saldų skonį, tada siunčia signalus į smegenis, kurios transliuoja malonaus skonio suvokimo signalą. Žvelgiant iš išlikimo perspektyvos, kai ieškome maisto, saldus skonis reiškia kalorijas, reikalingas išgyvenimui, nes cukrus – parengtas naudojimui energijos šaltinis organizmui. Saldaus skonio maisto produktai gamtoje, pvz., vaisiai, turi vitaminų, mineralų, ląstelienos ir vandens, taigi atspindi maistingų medžiagų įvairovę.
3. Vaisiai (ir kai kurios daržovės) yra gamtiniai saldainiai.
Pridėto cukraus natūraliai maisto produktuose nėra, yra dviejų tipų saldiklių – fruktozės ir laktozės.
Vaisiai ir kai kurios daržovės, kaip antai, burokėliai ir morkos, yra gamtos saldainiai, juose yra fruktozės. Išdžiovinti saulėje saldūs vaisiai tampa dar saldesni.
Vienas aiškinimas, kodėl vaisiai turi saldų skonį bei aromatą, – jie reikalingi augalų, o ne žmonių išlikimui. Gamtoje augalams reikia apdulkinti sėklas, jas pasėti, kad išaugtų nauji augalai. Kai gyvūnas prieina prie augalo ir jį pauostinėja, daug žiedadulkių patenka į kitą plotą, kuriame gali sudygti sėklos.
Pieno produktuose yra laktozės, kuri turi daug baltymų, kalcio ir vitamino D.
4. Pridėtas cukrus GALI būti sveikos mitybos dalis.
Pavyzdžiui, Amerikoje žmogus per dieną suvartoja apie 22 šaukštelius, arba 88 g, (o kai kurie žmonės suvartoja kur kas daugiau) – tai dvigubai daugiau nei rekomenduojama dienos norma.
Šaukštelyje telpa 4 g cukraus. Saugant sveikatą, figūrą ir dantis, tik 5–10 proc. dienos kalorijų turi būti gaunama iš pridėto cukraus. Jei žmogus per dieną suvartoja 1 800 kalorijų, cukrus turi sudaryti daugiausia 180 kalorijų (apie 11 šaukštelių).
5. Produktai, į kuriuos pridėta cukraus, nebūtinai yra saldaus skonio.
Cukraus skonis maisto produktuose ne visada jaučiamas. Pridėto cukraus galite nė nepastebėti, jei neperskaitysite komponentų sąrašo.
Ribokite produktus su bet kokio pobūdžio pridėtu cukrumi ir ieškokite ne tik žodžio „cukrus“, dairykitės žodžių „saldikliais, cukranendrės, sirupas“ ir bet kokių žodžių, kurie baigiasi galūne „-ozė“.
Nedarykite klaidos – nemanykite, kad medus, melasa ir agavų sirupas yra sveikesnės alternatyvos. Organizmas juos priima lygiai kaip cukrų.
Cukrus dedamas į kečupą, įvairius padažus, pusryčių dribsnius, šaldytu ir konservuotus vaisius.
