Po Naujųjų padaugėjo valkataujančių gyvūnų
„Gyvenu Raseinių rajone ir tikrai pastebiu, kad po Naujųjų metų kaimuose labai padaugėjo išmestų gyvūnų. Jie šąla, eina prie žmonių prašydami pagalbos. Yra gerų žmonių, kurie juos priglaudžia. Negi paliksi gyvūną šalti lauke. Bet anksčiau taip nebūdavo – šiemet situacija daug blogesnė“, - pasakojo Ariogaloje gyvenanti Regina.
Galiausiai ji teigė mananti, kad prie to prisidėjo nuo šių metų įsigaliojęs įstatymo pakeitimas, kad visi šunys, katės ir šeškai Lietuvoje turi būti suženklinti mikroschemomis ir suregistruoti Gyvūnų augintinių registre.
Moteris mano, kad gyventojams trūksta informacijos apie tai, o kai kam tiesiog per brangu mokėti už gyvūnų ženklinimų. Todėl kai kas, jos manymu, nusprendžia savo augintinį tiesiog išmesti.
„Kaimo žmonės turi labai mažai informacijos. Įstatymas priimtas skubotai ir niekas neišaiškinta. Yra 15 mėnesių pereinamasis terminas, bet kaimiečiai to nežino. Jie mano, kad jau dabar reikia sužymėti tuos gyvūnus, o jei ne, ateis inspektoriai ir skirs baudas. Kita vertus, ne visi turi pinigų žymėjimui. Tai nėra pigu net dirbančiam žmogui. Todėl tikrai daug kas gyvūnus išmeta ir paskui visi kenčia žiūrėdami į gatvėje lakstančius vargšelius“, - pasakojo mažame miestelyje gyvenanti moteris.
Mano, kad viskas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo
GRYNAS.lt pasidomėjo, kokia situacija yra Kaune. Ar šiame mieste taip pat padaugėjo beglobių gyvūnų? Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė teigė, kad tokių gyvūnų skaičius šiuo metu iš tiesų padidėjęs.
„Mūsų tarnyboje globotinių skaičius nuo 70 gyvūnų staiga išaugo iki 168. Dar tai siejame ir su Kalėdomis, nes šiuo periodu visuomet gyvūnų patenka daugiau. Dideli šalčiai padarė savo - sumažėjo lankytojų, kurie atvyksta ir paima globoti augintinius. O gal jie neatvyksta, nes nenori turėti rūpesčių dėl naujai įsigaliojusio ženklinimo“, - teigė pašnekovė.
Jos manymu, prie to, kad prieglaudose daugėja beglobių gyvūnų, prisidėjo ir priverstinis gyvūnų ženklinimas. Be to, veterinarijos gydytoja mano, kad suženklinus gyvūnus vėliau gali būti įvestas naujas mokestis už juos: „Jau matome tai praktiškai. Yra žmonių, kurie tik globoja išvykusių užsienin, patekusių į slaugos namus kaimynų augintinius. Dabar jie prašo augintinius kuo skubiau paimti. Nes skirti pinigų ženklinimui, o vėliau už juos mokėti mokesčius (dėl jų įvedimo net neabejoju) žmonės nenori.“
Galiausiai J. Gustaitienė paaiškino, kodėl nepritaria priverstiniam gyvūnų ženklinimui. Jos manymu, net ir suženklintų gyvūnų šeimininkus ne visuomet pavyksta nustatyti.
„Nesu prieš ženklinimą. Mano rankomis buvo suženklintas pirmasis šuo ir katė tatuiruote, pirmąjį gyvūną mikroschema taip pat paženklinau pirmoji. Esu pirmoji veterinarijos gydytoja, gavusi teisę registruoti gyvūnus Gyvūnų augintinių registre, ir vos spėjus įsigalioti įstatymui įregistravau pirmuosius gyvūnus. Tačiau bet koks geras projektas gali negrįžtamai žlugti neteisingai startavus ir darant esmines klaidas. Vienas tokių pavyzdžių šiuo atveju: gydytojas paženklins gyvūną, o savininkas eis į VMVT jį užregistruoti. O jeigu nenueis? Vien tik paženklinti gyvūną neužtenka. Svarbiausia yra paženklinti ir užregistruoti. Į gyvūnų globos namus neretai patenka gyvūnų, kurie yra paženklinti mikroschema, tačiau surasti duomenų, kam gyvūnas priklauso, taip ir nepavyksta. Į mūsų prieglaudą buvo patekę ženklintų šunų, kurie taip ir nebuvo niekad atrasti, nebuvo atsekta, kas yra tikrieji jų savininkai. Dažniausiai grandinė nutrūksta ties veterinarijos gydytoju, kuris suženklino gyvūną, bet duomenų neužregistravo“, - aiškino specialistė.
Ir čia pat ji davė patarimą, ką daryti norint, kad užsienyje pasimetusį gyvūną pavyktų surasti: „Netgi iš Anglijos, garsėjančios giliomis gyvūnų globos tradicijomis, iš kurios, atrodo, Lietuva galėtų semtis gerų pavyzdžių, labai daug gyvūnų atvažiuoja suženklintų, bet neužregistruotų. Visi turi žinoti, kad gyvūno mikroschemos duomenys privalo patekti ne tik į Lietuvos bet ir tiek į Europos duomenų bazę „Europetnet“. Kol kas Valstybinis gyvūnų augintinių registras nėra „Europetnet“ narys, tad žmonės, norėdami tinkamai užregistruoti gyvūną, vis tiek turėtų kreiptis į Gyvūnų registravimo centrą, kad šis duomenis išsiųstų „Europetnet“.
Prieglaudoje netelpa gyvūnai
Benamius gyvūnus globojanti VšĮ „Penkta koja“ taip pat pastebi, kad beglobių gyvūnų šiuo metu tikrai padaugėjo. „Išmetamų gyvūnų dabar ypač gausu. Jau nebetelpa niekas ir niekur. Esame užpilti prašymais priimti ir jau baisu atsakyti į skambučius, nes niekas nenori paimti šunelio, o nori tik dovanoti“, - aiškino šios organizacijos atstovai.
Paklausus, ar taip galėjo nutikti dėl privalomojo gyvūnų ženklinimo, organizacijos nariai neatmetė ir šios versijos, tačiau apskritai jie nekritikuoja priverstinio gyvūnų ženklinimo.
„Taip, tai galėjo būti privalomo ženklinimo ir nenoro prisiimti atsakomybę už auginamą gyvūną pasekmė. Mes vis bandome išaiškinti, kad gyvūnas nėra daiktas, su juo reikia elgtis atsakingai, rūpintis, mylėti ir gydyti nutikus nelaimei. Ne visi tai supranta. Dėl to mūsų gatvės, kiemai ir prieglaudos yra pilni benamių gyvūnų. Taip pat peršasi išvada, kad gyvūną lengviau atiduoti ar išmesti, kai žmonės sužino, kad yra neabejingų organizacijų ir asmenų. Tikime, kad ženklinimas ilgoje perspektyvoje tikrai pagerins situaciją, o šitie išmesti gyvūnai gatvėje būtų atsidūrę ankščiau ar vėliau, jei tokį jų šeimininkų sprendimą nulėmė tik privalomo ženklinimo įvedimas. Juk jei negali paženklinti, tai greičiausiai gyvūnas ir nėra kasmet skiepijamas privalomais skiepais nuo pasiutligės ar jam periodiškai duodamos tabletės nuo kirminų, ar sterilizuotas/kastruotas. Tai irgi kainuoja pinigus“, - svarstė VšĮ „Penkta koja“ atstovai.
