„Ne, milijonieriumi netapau ir turtų neuždirbsiu. Man kur kas svarbiau toliau padėti propaguoti dantims nekenkiantį gaminį“, – savaitraščiui sakė kaunietis.
Žurnalistų laukė staigmena
Italijoje gaminamą „Velym“ pastą pamėgę kauniečiai aptarinėja prieš kurį laiką pasklidusią žinią, kad vienos šios serijos pastos formulę sukūrė tūlas mokslininkas iš Kauno. Ši pikantiška mįslė savaitraštį paskatino ieškoti šio asmens.
Suradus pastą platinančios įmonės vadovą A. Bukšnaitį, laukė staigmena: jis ir pasiūlė pastos sudėtį, tačiau pats nėra nei mokslininkas, nei gydytojas ar kitaip su burnos higienos sritimi susijęs specialistas.
„Per daug neturiu ką pasakoti apie save. Visą gyvenimą dirbau komercijos srityje, prekiavau. 1991 m. įkūriau įmonę, kuri prekiavo kosmetika moterims. Kai prieš 17 metų pradėjau atstovauti Italijos laboratorijai „Lycon“, šie produktai pakoregavo mano darbą. Uždariau mažmeninės prekybos skyrius, perėjau tik prie šios laboratorijos produktų, prekybos dantų pasta „Velym“. Prieš kelerius metus pats pasiūliau vienos pastos, kuria dabar sėkmingai prekiaujama ne tik Lietuvoje, sudėtį“, – pasakojo A. Bukšnaitis.
Nevalo, bet dantys sveiki
Kaip kilo maždaug 2–3 kartus brangiau nei įprasti gaminiai kainuojančios „Velym“ pastos idėja?
Jie taip pat užfiksavo, kad vietos gyventojai kramto kažkokį augalą. Tai buvo islandinė kerpena. Ją atvežus į Europą, buvo atlikti tyrimai.
Įvertinus gautus rezultatus, biologijos mokslų daktaro Ercole‘io Lodolos laboratorijoje Italijoje, mažame Genzone miestelyje netoli Milano, buvo sukurta veiklioji medžiaga BIOLYCON, o islandinė kerpena kartu su ežiuole tapo šios medžiagos pagrindiniais komponentais.
Pasta buvo išbandyta Pavijos universiteto farmakologijos laboratorijoje su 25 savanoriais, vyrais ir moterimis nuo 18 iki 70 metų amžiaus. Tyrimų išvadoje teigiama, kad dantų kremas gali būti laikomas nedirginančiu.
Kalbos barjeras netrukdo
A. Bukšnaitis su Italijos mokslininku susipažino prieš 17 metų. „Susitikome su juo Vilniuje ir aptarėme bendradarbiavimą. Prieš dvejus metus jis buvo atvykęs į parodą Vilniuje. Tai − puikus, malonus, nearogantiškas žmogus. E. Lodola tiria vaistažolių gydomąsias savybes ir kuria produktus, kuriems naudoja savo rastus ingredientus. Pavyzdžiui, kas nors sugalvoja kosmetikos liniją, sukuria prekių ženklą, dizainą, jam paaiškina, kokio lygio turi būti produktas ir tai yra pagaminama laboratorijoje“, – pasakojo kaunietis.
Nei E. Lodola, nei A. Bukšnaitis nekalba angliškai.
Prieš 5 metus jis pasiūlė idėją sukurti dantų pastą „Velym mineral“. „Šį produktą užsakiau tik Lietuvos rinkai. Pateikiau idėją, ji patiko daktarui E. Lodolai ir šis pradėjo serijinę gamybą“, – sakė A. Bukšnaitis.
Svarbu – abrazyvinės medžiagos smulkumas
Tuo metu Ričardas Kubilius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto dekanas tvirtino, kad poveikis dantų emaliui priklauso nuo arbrazyvinės medžiagos.
„Netiesa, kad jei dantų pastoje yra kreidos – emalis labiau braižomas. Svarbiausia yra abrazyvinės medžiagos smulkumas, rupumas. Abrazyvinė medžiaga gali būti ir kvarcas – tai silicio oksidas.“
Jis pataria renkantis pastą pasitarti su odontologu, nes žmonės turi įvairių burnos ligų. Būna, dantis išsivalo, bet nejaučia, kad jie būtų švariai nuvalyti, o išsivalius kita pasta jaučiama, kad dantys švarūs ir blizga.
„Ar tinkama pasta gali padėti išvengti apsilankymų pas gydytojus? To sunku išvengti, bet tikrai galima sumažinti. Dantis būtina valyti. Burnos mikroflora ir rūgštys veikia danties emalį ir dantis genda. Išsivalius dantis šis pavojus sumažėja. Ėduonį tyrinėjantys mokslininkai laikosi nuomonės, kad labai svarbu, jog pasta būtų su fluoru, nes tai stiprina danties emalį“ , - sakė jis.
Visą straipsnį galite „Savaitraštis Kaunui“
