Pažvelkite į situaciją iš vaiko perspektyvos
Jeigu jūsų vaikas nusiminęs ir jūs negalite pakeisti jo nuotaikos, bent jau parodykite, kad jį/ją suprantate ir priimate. Vien tik supratingumo parodymas padės vaikui atsipalaiduoti ir paprasčiau žvelgti į esamas problemas. Palaikymas nereiškia, kad jūs sutinkate su vaiko reakcija į esamą situaciją, tai tik būdas įsijausti į pastarojo išgyvenimus.
Kaip toks jūsų elgesys padės lavinti vaiko emocinį intelektą?
Jausdamas palaikymą, vaikas kur kas greičiau išmoks savarankiškai nusiraminti. Mažylis natūraliai lavins empatijos pajautą, patirdamas ją iš kitų.
Leiskite vaikui išreikšti emocijas
Mažieji negeba aiškiai atskirti kylančių emocijų nuo savojo „Aš“. Priimkite jų rodomas emocijas, o ne ignoruokite ar neikite pastarąsias – tai sukeltų vaikams įspūdį, kad kai kurie išgyvenami jausmai yra gėdingi ir nepriimtini. Nesutikimas ir nepriėmimas vaikų patiriamų emocijų nesustabdys negatyvių jų jausmų, o privers mažąjį juos slopinti. Represuojami išgyvenimai niekur nedings, priešingai, gali pasireikšti košmarų ar kompleksų pavidalu, tad leiskite vaikui „išsilieti“.
Kaip tokia jūsų laikysena ugdys vaikų emocinį intelektą?
Vaikų išgyvenamų jausmų pripažinimas parodys mažiesiems, kad jų emocinis gyvenimas nėra pavojingas, o nemalonūs potyriai yra universalūs ir, kartas nuo karto, pasitaiko visiems. Jūsų rodomas pavyzdys išmokys priimti tiek save, tiek kitus. Juk vaikai yra linkę atkartoti tėvų elgesį, o neretai ir gyvenimo būdą.
Mokykite problemų sprendimo meno
Emocijos – tai dvasinė būsena, tam tikra išraiška, kuri gali būti tiek pozityvi, tiek negatyvi.
Teigiamomis emocijomis moka džiaugtis dauguma, o su blogais išgyvenimais neretai sunku susitvarkyti ir juo labiau juos keisti, tačiau to galima išmokti ir tai geriausiai padaryti mėgdžiojant.
Daugeliu atvejų, kai vaikai suvokia, kad jų emocijos yra suprantamos ir priimamos, jiems patiems paprasčiau tampa su pastarosiomis susigyventi, o nusiraminus ieškoti alternatyvų – kaip jas patirti rečiau. Kartais vaikai tai sugeba padaryti savarankiškai, kartais jiems gali prireikti ir jūsų pagalbos. Tačiau nepadarykite vaikams „meškos paslaugos“, nebandykite priimti sprendimų už juos, o tik ramiai patarkite ir paskatinkite veikti patiems.
Kaip toks bendravimo modelis inspiruos sklandžią vaiko emocinio intelekto raidą?
Išklausymas, patarimų davimas ir skatinimas veikti savarankiškai sprendžiant opius jausminius klausimus įgalins vaiką suvokti savo baimių, nerimo gilumines priežastis ir jas nugalėti.
Lietuvos Vaikų ir Jaunimo centras kviečia visus, tiek esamus, tiek būsimus tėvelius prisiminti, kad „vaikai gali užmiršti ką jiems pasakėte, bet jie visada prisimins kaip jūs jiems leidote pasijusti“.
Auginti vaikus puoselėjant jų stiprų emocinį intelektą nėra sudėtinga, tereikia šiek tiek kantrybės, drąsos ir svarbiausia noro.
