Kokie „liaudies medicinos“ triukai veikia, o kurie tik dar labiau komplikuoja reikalus?
CargoNews.lt konsultavę sunkvežimių meistrai visų pirma pastebėjo, kad šią žiemą iš esmės niekas nesustojo dėl prasto kuro. „Volvo Lietuva“ serviso inžinieriaus Arūno Pimpės teigimu, modernios technikos gamintojų rekomendacijose nėra nė žodžio apie kokius nors specifinius profilaktinius darbus prižiūrint sunkvežimių degalų tiekimo sistemą.
„Jei į bakus pilamas žiemai skirtas dyzelinas ir tai daroma tvarkingose degalinėse, jokių papildomų problemų nekyla net prie -25 laipsnių. Žinoma, jei su sąlyga, kad pakaitinimo žvakių būklė nepriekaištinga, filtrai neužsiteršę, purkštukai nesusidėvėję ir t.t.“, – pabrėžė inžinierius.
Servise dirbantis technikos ekspertas Edvinas Breivė atkreipė dėmesį į per šalčius išaugančias degalų sąnaudas ir padidėjusį dūmingumą. Dažniausiai tai susiję su variklio temperatūra, kurią lemia termostato veikimo ypatumai: jei automobilio kompiuteris nuolat gauna signalus, kad motoras šaltas, į cilindrus purškiama daugiau kuro, variklis pradeda dirbti netolygiai, sumažėja trauka. Taip pat degalų sąnaudos didėja dėl atgyvenusių purkštukų, turbinos gedimų ar užsikišusio suodžių filtro.
„Vienas iš būdų padėti varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą – pridengti radiatoriaus groteles kartonu ar panašiu daiktu, apsaugančiu nuo šalto oro srauto. Tačiau taip daryti galima tik spaudžiant dideliems šalčiams. Jei aušinimas bus apribotas esant pliusinei temperatūrai, kyla nemaža grėsmė variklį perkaitinti. Užmiršus ortakius atidengti bėdos garantuotos“, – pasakojo A. Pimpė.
„Volvo Lietuva“ serviso inžinierius paneigė mitą, esą per speigus dyzelinius variklius galima gelbėti į kuro baką šliukštelint žibalo. Pašnekovo teigimu, tai yra kraštutinė priemonė, kai degalai sustingsta bake, tačiau nieku gyvu to nereikėtų daryti „profilaktiškai“, nes žibalas stipriai pablogina degalų tepimo savybes ir paspartina variklio dėvėjimąsi.
Bene didžiausia šaltojo metų laiko problema, su kuria susiduria vilkikų vairuotojai – „nusodinti“ ir variklio užvesti nepajėgiantys akumuliatoriai.
„Elektrą naudojančių prietaisų skaičius vilkiko kabinoje nuolat auga – čia kraunami ir mobilieji telefonai, ir kompiuteriai, ir televizoriai, ir mikrobangų krosnelės, ir netgi kavos aparatai.
Žiemą daug energijos „suvalgo“ šildymas, todėl jei sunkvežimis ilgiau stovi ar privalomas porą dienų poilsio vairuotojas leidžia kabinoje, akumuliatoriai iš tiesų gali visiškai išsikrauti.
„Priešnuodžių“ šiai problemai spręsti nėra daug – reikia arba riboti elektrą naudojančių prietaisų skaičių, arba jų veikimo laiką, arba pasirūpinti papildomu akumuliatoriaus krovimu. Geriausia kas keletą savaičių sunkvežimio akumuliatorius „pamaitinti“ naudojant išorinį kroviklį“, – patarė A. Pimpė.
Dar vienas sezoninis rūpestis – nuo automobilio salone susikaupusios drėgmės apledėjantys langai. Šią problemą galima išspręsti žiemą atsisakant medžiaginių kilimėlių ar bent jau pasirūpinant, kad jie būtų kiek įmanoma sausi (vienas būdų – po kilimėliais kasdien tiesti laikraščius, kurie sugertų dalį drėgmės; taip pat galima ant prietaisų skydelio palikti medžiaginį maišelį su druska).
Kabiną reiktų vėdinti – sustojus po ilgesnio važiavimo patariama maždaug 5 min. palikti praviras automobilio dureles ar langus. Per šį laiką lauko ir salono temperatūra turėtų suvienodėti, išgaruoti šiluma ir taip sumažėja tikimybė, kad vėliau iš vidaus apšals langas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat iš vidaus apšerkšnijantis langas liudija apie aušinimo sistemos problemas, todėl patariama patikrinti, ar nepasenęs aušinimo skystis. Jeigu langai rasoja, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kada keistas salono filtras.
Nenorintiems grandyti langų, siūlomi specialūs skysčiai, kurie užpurškus išorinę stiklo pusę, atitirpina ledą. Jokiu būdu nepatariama ant apledėjusio lango pilti karšto vandens – stiklas gali sutrūkti! Langų gramdymui netinka metaliniai ar kiti aštrius kampus turintys gremžtukai, kurie gali nepataisomai subraižyti langą.
